Įsigaliojo naujos mokestinės vertės NT, jo vertė paaugo dešimtadaliu

Ar jau skaitėte?

Įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Be to, nuo šių metų įsigaliojo atnaujintos statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės vertės, nuo kurių apskaičiuojami NT mokesčiai.

Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Be to, naujai kuriamos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto objektų kainų augimą.

Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2020 metais, palyginti su 2019 metais, vidutiniškai padidėjo 5 proc., gyvenamųjų namų – taip pat apie 5 procentus. Komercinės ir administracinės paskirties šalies nekilnojamojo turto vidutinės vertės per metus kilstelėjo 3 procentais. Visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per metus vidutiniškai padidėjo apie 6 proc.: žemės ūkio paskirties sklypų – 10 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 5 procentais.

Iš viso šiemet įvertinta apie 6,6 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,4 proc. (apie 94 tūkst.) daugiau nei praėjusiais metais.

Aktualu NT savininkams: įsigaliojo naujos mokestinės vertės

Kiekvienais metais Registrų centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau gali būti naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti ar valstybės valdomo turto pardavimo arba nuomos kainoms nustatyti. Vidutinės rinkos vertės kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos mokestinės vertės statiniams (butams, gyvenamiesiems namams, komercinėms patalpoms ir kt.). Nors gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai nekilnojamojo turto, viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas turi pateikti kiekvienais metais iki gruodžio 15 dienos, gyventojai jau dabar gali greitai ir nesunkiai sužinoti savo turimo NT mokestinę vertę.

Paprasčiausias būdas sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę – pasinaudoti nemokama paieška Registrų centro internetiniame puslapyje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Paieškai reikalingas NT unikalus numeris, jį taip pat galima rasti Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/ntr/p/.

NT mokestis mokamas ne atskirai už kiekvieną NT objektą, bet sumuojant ir vertinant visą asmeniui priklausantį turtą. Masiniu vertinimu nustatytos vidutinės rinkos ar mokestinės vertės išrašai turto savininkams pateikiami Registrų centro savitarnoje. NT savininkai mokestinę vertę taip pat gali sužinoti atvykę į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildę prašymą (karantino metu vizitui reikalinga išankstinė registracija). Fizinių asmenų pageidavimu aktualios mokestinės vertės išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.

Tais atvejais, kai norima sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti santuokos liudijimą. Kai norima sužinoti sutuoktinio ar kito savininko valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.

Kai kuriems nekilnojamojo turto objektams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, todėl ją Registrų centras apskaičiuoja ir perskaičiuoja tik pareiškėjui kreipiantis į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, užpildžius prašymą ir apmokėjus vertės perskaičiavimo darbus. Išlaidų (kaštų) metodu apskaičiuota mokestinė vertė galioja 5 metus, tačiau pareiškėjas gali pateikti prašymą perskaičiuoti mokestinę vertę dažniau. 

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.

Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, fizinės savybės ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį.

Kur naudojamos NT vidutinės rinkos vertės?

Vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Mindaugas Samkus

Atstovas spaudai
Komunikacijos skyrius

Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų

Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis...

Sausio mėnesį elektra Lietuvoje brango 17 proc.

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai – 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh. Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina padidėjo 19 proc. ir...

Kodėl keraminės čerpės yra pati geriausia investicija?

Naujus pirkinius planuojantys įsigyti žmonės sako, kad tai turėtų būti pati geriausia investicija. Tačiau žodis geriausias – itin abstraktus, tačiau aišku viena: pirkinys turi pateisins daug įvairių lūkesčių. Ne išimtis yra ir stogo danga:...

Į Lietuvą skverbsis šaltas oras iš šiaurės

Vasario 4-os naktį debesuota, vietomis su pragiedruliais. Pietiniuose rajonuose pasnigs (gausiau snigs pietiniame šalies pakraštyje). Vietomis pustys, susidarys plikledis. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 3–8, šiauriniuose rajonuose vietomis iki 11 laipsnių šalčio....

Nekilnojamojo turto brokerė nuo kaltinimų sukčiavus neišsisuko

Klaipėdos apygardos teismas savo kaltės apgaule įgijus 45 000 Eur nepripažinusiai moteriai skyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo ją per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto,...

Kaip pandemija koregavo bankų veiklą ir ko perkantiems būstą tikėtis šiemet?

Kokie 2020 metai buvo Lietuvos bankiniam sektoriui? Kaip pandemija keitė didžiųjų bankų veiklą ir kaip sekėsi alternatyvius finansavimo šaltinius siūlančioms įstaigoms? Kokios buvo, yra ir kaip žada keistis palūkanos, skolinantis būstui? Ar šiemet geras...

Iš pietų link Lietuvos artėjantis ciklonas atplukdys gausius kritulius

Šiandien bus debesuota. Daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas, šalies pietryčiuose vakarop vietomis smarkus. Kai kur plikledis, silpna lijundra, rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, šiaurės vakariniuose rajonuose iki 12 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo...

Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia

Pavadinimas galėtų būti klausimas kauniečiams – apie kokį šio miesto pastatą kalbame? Teisingas atsakymas – . Seniausia Kauno bažnyčia. Pastaraisiais mėnesiais ji traukė akį virš stogo kylančiais pastoliais – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu remontuotas...

Įsigaliojo naujos mokestinės vertės NT, jo vertė paaugo dešimtadaliu

Įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės. Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo...

Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?

2020 metų pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją pirmą kartą pasirinko daugiau kaip 87 tūkst. didžiausių buitinių vartotojų. Vis dėlto, elektros kainoms šiemet ėmus kilti dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje gali nusivilti, jei pasirinko su biržos...

Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių ar net yra geresni, tačiau gyventojų...

Ekspertai: Vilnius tapo aukšto pragyvenimo bastionu, atspariu karantinams

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes...

Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję...

Vienkartinė kaukė žiemą ir šildo, bet ir iš karto sudrėksta

Specialistai nuolat primena, kad tinkamas kaukių dėvėjimas – viena iš apsaugos nuo COVID-19 priemonių. Vaistininkai sulaukia daugybės klientų klausimų, ką daryti kai lauke vienkartinės kaukės sudrėksta. Kaip dažnai jas reikia keisti žiemą pasakoja farmacininkė...