Ekspertai pataria: kodėl nereikia pirkti būsto visam gyvenimui

Ar jau skaitėte?

Nors gyvenamosios vietos keitimas yra labai atsakingas žingsnis, tačiau laikai, kai namai buvo statomi tokie, kad tiktų visiems, o pirkdavome būstą tik kartą gyvenime – jau praeityje. Šiandien gyvenimo tempas reikalauja, kad viskas tame gyvenime būtų subalansuota – būstas taip pat turi atitikti konkretaus tarpsnio poreikius ir galimybes, kad netaptų našta.

Namai tampa nebe identiteto, giminės istorijos dalimi, bet patogia ir ramia užuovėja, kuri yra ten, kur žmogui tuo metu patogiausia. Natūralu, kad vienokių namų reikia jaunuoliui, visai kitą ramų uostą norėtų turėti senjorai, dar kitokie yra šeimos su mažais vaikais poreikiai. Vystytojai, siekdami kuo geriau patenkinti pirkėjų poreikius, būstus kuria konkrečioms jų grupėms, todėl ieškoti universalaus būsto yra neprasminga ir net manant tokį radus, jis gali tapti nepageidaujamų išlaidų šaltiniu ir galvos skausmu ilgam.

Siūlomas pasirinkimas atliepia šį pokytį, todėl būsto keitimas tampa normaliu, nors ir nekasdieniu, procesu. O jį rinktis reikia atsakingai įvertinant savo poreikius bei galimybes ir iš karto numatant faktorius, kurie leis lengviau būstą parduoti ateityje. Vertinant būsto keitimo dažnumą ir būtinybę bei galimybes tai daryti, perkamo būsto likvidumą ateityje įvertinti yra labai svarbu. Štai amerikiečiai gyvenamąją vietą vidutiniškai pakeičia net 11 kartų per gyvenimą!

Per 20 metų – 5 kraustynės


Andželikos Čiūtienės nuotrauka – fotografo Artūro Moisiejenko.

„Viskas taip greitai keičiasi, kad būtų neprotinga galvoti, jog daiktas ar būstas, kuris mums reikalingas ir tinkamas dabar, atitiks mūsų poreikius po 5 metų. Visa tai pati esu patyrusi“, – įsitikinusi CITUS pardavimų vadovė Andželika Čiūtienė, per pastaruosius du dešimtmečius gyvenanti jau penktajame savo būste.

Jos įsitikinimu, daiktai turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Andželikos savarankiško gyvenimo kelias prasidėjo Jonavoje, čia buvo ir pirmasis jos butas – nedidelis, 35 kv. m. Antrasis būstas, taip pat Jonavoje, buvo jau didesnis, toliau laukė kraustynės į Kauną ir, galiausiai, į Vilnių, kur pašnekovė gyvena iki šiol. Viską, pasak jos, diktavo poreikiai: iš pradžių asmeniniai, vėliau – poros, dar vėliau – šeimos.

Jos asmeninė istorija išsyk atskleidžia kelis būsto pirkėjų tipus, kurie puikiai atitinka šiandienines tendencijas:

  1. Jaunuoliai. 20–25 m. jauni žmonės, gyvenantys be poros. Tame pačiame būste, vidutiniškai, lieka apie 5 m.;
  2. Jaunos poros. 25–30 ar kiek vyresni žmonės, dar be vaikų. Paprastai tame pačiame būste gyvena apie 5 m.;
  3. Nedidelės šeimos. 30–35 m. ar vyresni žmonės, turintys 1 atžalą. Būstas, dažniausiai, poreikius atitinka 5 m.;
  4. Didelės šeimos. 35–40 m. žmonės su dviem ar daugiau vaikų. Būste gyvena jau ilgiau – apie 15 m.;
  5. Senjorai. Pora be vaikų (ar vienas gyventojas), 55–60 m. Būstą keičia skirtingai – pagal poreikius ir galimybes.

Specialistė labai rekomenduoja skirti laiką ir apsilankyti ne viename, ne dviejuose, o bent keliuose projektuose – šeimoms sukurto būsto pasiūla tikrai didelė, todėl reikia nepašykštėti laiko ir išsirinkti geriausią variantą. „Žmonės dažniausiai neįvertina pasiruošimo būsto įsigijimui svarbos, neskiria tam pakankamai laiko, todėl didėja rizika, kad išsirinks ne patį tinkamiausią variantą“, – pabrėžia ji ir pateikia kiekvienam tipui svarbiausius aspektus renkantis būstą.

Pirmasis jaunuolio būstas

Renkantis pirmąjį būstą labiausiai dėmesį atkreipti reikėtų į funkcionalumą ir statybos kokybę: pirmasis būstas dažnai būna nedidelis (24–36 kv. m.), todėl svarbu, kad kiekvienas būsto centimetras turi būti išnaudotas ir neliktų neišnaudotų plotų. O kuo patikimesnis statytojas, tuo mažiau bėdų kils norint būstą parduoti ar nuomoti – per 5 metus jis smarkiai nenusidėvės ir nereikalaus papildomų investicijų.

Kaina, be abejo, taip pat yra svarbi, nes dar neturint tvirto finansinio pagrindo savarankiškai įsigyti būstą gali būti sudėtinga, todėl jis neretai perkamas su tėvų pagalba. Neturint patirties reikia labai kruopščiai apgalvoti detales, nepasiduoti nuolaidų ar akcijų vilionėms – kad vėliau jį bandant parduoti, pavyktų tai padaryti bent jau be nuostolio ir netektų nusivilti. Visi kiti, papildomi faktoriai, iš esmės, yra nelabai svarbūs.

Jaunos poros prioritetai

Neretai apie šeimos kūrimą ateityje galvojantys jaunuoliai renkasi 3 kambarių butus ir vieną kambarį laiko „atsargoje“ – naujajam šeimos nariui. Toks sprendimas, turint omenyje gyvenimo tempą ir tendencijų kaitą, nėra protingas – kainuos ir papildomas plotas, ir išlaikymas, o kol jo prireiks, iš esmės gali pasikeisti poreikiai, būsto įrengimo ir išplanavimo tendencijos.

Svarbu, ir kad būstas turėtų bent vieną ryškesnį išskirtinumą: gražų vaizdą pro langą, erdvių išplanavimą, techninius ar architektūrinius sprendinius. Jis turi būti patrauklus reiklesniems pirkėjams, kurių netrukus ims dairytis šeimininkai; tokiems, kaip Jūs patys – gyvenantiems savo malonumui.

Svarbus ir būsto ekonomiškumas – jauni žmonės pinigus nori skirti sau ir savo pomėgiams, bet ne būsto išlaikymui. Vengti reikėtų pirkti būstą ateičiai, renkantis didesnį, nei dabar reikalingas, plotą. Tuo tarpu, kai kurių sprendinių, orientuotų į ateitį, atsisakymas leistų sutaupyti: dabar tikrai nebūtinos vaikų žaidimo aikštelės ar artimi darželiai bei mokyklos – svarbiau nedidelis atstumas nuo darbovietės, miesto centro ar kitų aktualių lokacijų.

Patogus susisiekimas – svarbiausias šeimos su vaikais prioritetas

Susilaukus pirmojo vaiko, iš esmės pasikeičia gyvenimo ritmas ir prioritetai, todėl ieškodami būsto, rinkitės ne kvadratinio metro kainą, o pirmiausia atkreipkite dėmesį į lokaciją: kad neišvengiamos kelionės iki tikslo skirtingose miesto vietose, žemesnė energinio naudingumo klasė netaptų našta, kurios galima išvengti.

Dėmesį reikėtų atkreipti į rajono potencialą, galimą jo plėtrą, ir į būsto statybos metus – sena statyba gali pareikalauti dideliu investicijų. Beje, būsto vieta turi būti patogi ne tik šeimininkams, bet ir, pavyzdžiui, auklei, kurios paslaugų, tikėtina, prireiks.

Svarbu kainą vertinti ne aritmetiškai, bet kompleksiškai – atsižvelgti į tai, kiek saugi kaimynystė, artimoji aplinka palanki ir patogi auginti vaikus, ar pritaikyta infrastruktūra yra pakankamai arti, ar būstas turi šiuolaikiškus technologinius sprendimus (rekuperatorių, taupius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus ir pan.).

4+ šeimos būstas

Tai yra laikotarpis, kada, statistiškai, žmonių vidutinės pajamos būna pačios aukščiausios. Būste šeima praleis apie 15 metų, todėl ypač svarbu jį rinktis atsakingai, išsiaiškinus savo šeimos poreikius, tačiau galvojant apie didžiausias su būstu susijusias svajones.

Šiame etape svarbu viskas: ir komfortiškas būsto plotas, kur kiekvienas šeimos narys turi savo erdvę ir netrūksta pagalbinių patalpų, ir vieta mieste ar už miesto, ir statybų kokybė bei inovatyvių sprendimų pasirinkimas. Nereikėtų pamiršti ir kaimynystės – ji nulems, kokius žmones sutiksite kasdien ir kokioje aplinkoje augs Jūsų vaikai.

Kai vaikai palieka namus

Ne tik vaikų atėjimas į šeimą, bet ir jų išsikraustymas iš tėvų namų gerokai pakeičia prioritetus. Anuomet toks svarbus komfortiškas būsto plotas tampa didele našta jį tvarkant ir išlaikant; gamtos artumas, bet kultūrinio gyvenimo trūkumas tampa trūkumu, – arba priešingai.

Dar daugiau: pardavus pasikeitusių poreikių nebeatitinkančio didelio ploto būstą, liks lėšų santaupoms, kelionėms ar reikalingoms investicijoms kitose srityse.

Todėl reikia išdrįsti įsiklausyti į savo – ne vaikų ar anūkų – poreikius, atsiriboti nuo to, kas jau sukurta ir užgyventa. Vis daugiau brandaus amžiaus žmonių pasirenka kardinalius pokyčius – iš miesto keliasi į užmiestį ir atvirkščiai; vietoje senos renkasi naują, modernią statybą, ieško tokio ploto, kurio reikėtų jų poreikiams.

Šiame gyvenimo tarpsnyje pirkėjai turi būti itin reiklūs statytojui ir rinktis tik patikimą – vienadieniai statytojai sieks sutaupyti ir rinksis netvarius sprendinius, kurie iš tokio būsto šeimininkų gali pareikalauti papildomų investicijų. Būstą reikėtų rinktis jį vertinant ypač kritiškai ir atmesti variantus, neatitinkančius bent vieno iš prioritetų.

Statybų.info – https://www.facebook.com/top2byg/

Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų

Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis...

Sausio mėnesį elektra Lietuvoje brango 17 proc.

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai – 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh. Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina padidėjo 19 proc. ir...

Kodėl keraminės čerpės yra pati geriausia investicija?

Naujus pirkinius planuojantys įsigyti žmonės sako, kad tai turėtų būti pati geriausia investicija. Tačiau žodis geriausias – itin abstraktus, tačiau aišku viena: pirkinys turi pateisins daug įvairių lūkesčių. Ne išimtis yra ir stogo danga:...

Į Lietuvą skverbsis šaltas oras iš šiaurės

Vasario 4-os naktį debesuota, vietomis su pragiedruliais. Pietiniuose rajonuose pasnigs (gausiau snigs pietiniame šalies pakraštyje). Vietomis pustys, susidarys plikledis. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 3–8, šiauriniuose rajonuose vietomis iki 11 laipsnių šalčio....

Nekilnojamojo turto brokerė nuo kaltinimų sukčiavus neišsisuko

Klaipėdos apygardos teismas savo kaltės apgaule įgijus 45 000 Eur nepripažinusiai moteriai skyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo ją per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto,...

Kaip pandemija koregavo bankų veiklą ir ko perkantiems būstą tikėtis šiemet?

Kokie 2020 metai buvo Lietuvos bankiniam sektoriui? Kaip pandemija keitė didžiųjų bankų veiklą ir kaip sekėsi alternatyvius finansavimo šaltinius siūlančioms įstaigoms? Kokios buvo, yra ir kaip žada keistis palūkanos, skolinantis būstui? Ar šiemet geras...

Iš pietų link Lietuvos artėjantis ciklonas atplukdys gausius kritulius

Šiandien bus debesuota. Daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas, šalies pietryčiuose vakarop vietomis smarkus. Kai kur plikledis, silpna lijundra, rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, šiaurės vakariniuose rajonuose iki 12 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo...

Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia

Pavadinimas galėtų būti klausimas kauniečiams – apie kokį šio miesto pastatą kalbame? Teisingas atsakymas – . Seniausia Kauno bažnyčia. Pastaraisiais mėnesiais ji traukė akį virš stogo kylančiais pastoliais – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu remontuotas...

Įsigaliojo naujos mokestinės vertės NT, jo vertė paaugo dešimtadaliu

Įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės. Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo...

Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?

2020 metų pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją pirmą kartą pasirinko daugiau kaip 87 tūkst. didžiausių buitinių vartotojų. Vis dėlto, elektros kainoms šiemet ėmus kilti dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje gali nusivilti, jei pasirinko su biržos...

Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių ar net yra geresni, tačiau gyventojų...

Ekspertai: Vilnius tapo aukšto pragyvenimo bastionu, atspariu karantinams

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes...

Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję...

Vienkartinė kaukė žiemą ir šildo, bet ir iš karto sudrėksta

Specialistai nuolat primena, kad tinkamas kaukių dėvėjimas – viena iš apsaugos nuo COVID-19 priemonių. Vaistininkai sulaukia daugybės klientų klausimų, ką daryti kai lauke vienkartinės kaukės sudrėksta. Kaip dažnai jas reikia keisti žiemą pasakoja farmacininkė...