Daugiau konkurencijos ir skaidrumo statybos darbų viešuosiuose pirkimuose

Ar jau skaitėte?

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pristato trečiąją sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą.

„Atvirumas ir skaidrumas ypatingai svarbus viešajame sektoriuje, nes čia naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Pastarųjų 5 metų duomenimis, Lietuvoje būtent per viešuosius pirkimus įsigyjama apie 68 proc. statybos darbų. Bendrai šalyje atliktiems statybos darbams 2017–2018 m. – vidutiniškai per metus buvo išleista 2,8 mlrd. Eur. Nors per pastaruosius metus pastebėjome teigiamų pokyčių statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje, iššūkių dar turime, juos įveikti galime bendradarbiaudami“, – sako VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Naujoje viešųjų pirkimų statybos sektoriaus apžvalgoje palygintos šio sektoriaus pirkimų tendencijos bei pateikiama daugiau statybos sektoriaus pirkimų statistinių duomenų ir įžvalgų.

 Teigiami pokyčiai statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje

Statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje stebimi teigiami pokyčiai. Jei 2014–2016 m. apžvalgoje buvo išreikšta nepakankama konkurencija statybos sektoriuje, didėjančios koncentracijos ir dominuojančios padėties tendencijos, 2017–2018 m. pastebimas didėjantis pasiūlymų konkurencingumas, didesnis skaičius skirtingų rangovų, su kuriais sudaromos sutartys bei mažėjanti didžiausiems pagal sudarytų sutarčių vertę 20 ir 10 rangovų tenkanti pirkimų dalis.

Dvidešimties didžiausių rangovų statybos sektoriuje vertės dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., sumažėjo 10 proc., o dešimties didžiausių rangovų sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis – 13 proc. Didžiausia laimėtų pirkimų dalis teko 2017–2018 m. UAB „Žilinskis ir Co“ bei UAB „Vytrita“.

2017–2018 m. pirkimų vykdytojų tarpe lydere tapo AB „Energijos skirstymo operatorius“, veikianti energetikos srityje. Ši įmonė per pastaruosius du metus sutarčių sudarė daugiau nei už 1 mlrd. Eurų.  

Statybos sektoriuje nuo 2014 m. kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 680 rangovų. 2014–2018 m. laikotarpyje pastebima tendencija – mažėjo statybos darbų konkursus laimėjusių rangovų–ūkio subjektų grupių ir didėjo pavienių rangovų skaičius.

Šis pokytis itin ryškus 2018 m.: pavienių rangovų sudarytų sutarčių vertė sudarė daugiau nei 80 proc. visų statybos sektoriuje įvykdytų pirkimų vertės, o 2014–2017 m. – apie 66 proc., atitinkamai, rangovų–ūkio subjektų grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2018 m. mažėjo iki 18 proc., kuomet 2014–2017 m. siekė apie 35 proc.

Vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių pirkimų konkurencingumą, tiekėjų patekimo į rinką galimybes – pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas tiekėjas, dalis nuo visų įvykusių pirkimų. Tarp Baltijos šalių, TED duomenimis, 2014–2016 m. laikotarpiu Lietuva „pirmavo“ pagal tarptautinių pirkimų sutarčių, sudarytų gavus pasiūlymą tik iš vieno rangovo, skaičiaus dalį (vidutiniškai 30 proc.), tačiau 2017–2018 m. tokių sutarčių dalis Lietuvoje sumažėjo iki  9 proc.

Labiau atsižvelgiama į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau išryškėjo neigiamos tendencijos

2017–2018 metais žymiai dažniau pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: tokių pirkimų dalis, lyginant su 2014–2016 m. laikotarpiu, pagal vertę išaugo 24 proc., pagal pirkimų skaičių – 19 proc. Nors statistika rodo gerėjančias tendencijas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai išlieka aptakūs, subjektyvūs, sunkiai įgyvendinami sutarties vykdymo etape. Pirkimo vykdytojai dažnu atveju neįvertina realios konkretaus kriterijaus ekonominės vertės, neskaičiuoja, kokią pridėtinę vertę pasirinktas kriterijus duoda konkretaus pirkimo atveju. 

Apžvalgoje pateikiamos pasikartojančios neigiamos tendencijos, VPT atlikto sisteminio pirkimų tikrinimo duomenimis: pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurių teikiama nauda kelia abejonių, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos aprašymai yra nekonkretūs, neleidžiantys objektyviai skirti balus tiekėjams, neužtikrina skaidraus viešųjų pirkimų vykdymo, nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai skirti ne tik laimėtojui nustatyti ar pasiūlymams palyginti vykdant viešojo pirkimo procedūras, tačiau privalo būti perkelti į sutarties vykdymo etapą.

Neįtvirtinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sudarytose pirkimo sutartyse, pirkimų vykdytojai neįgyvendina tokių kriterijų nustatymo tikslo, t. y. sutarties vykdymo etape gauti tam tikrą ekonominę naudą (pvz., geresnę kokybę, trumpesnius terminus ir pan.). Tai reiškia, kad pasiūlymo pranašumai, dėl kurių jis išrenkamas laimėtoju, neatsispindi ir neužtikrinami sutarties vykdyme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes VPT bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“. Šios gairės padeda pirkimų vykdytojams teisingai organizuoti ir vykdyti statinio statybos darbų viešuosius pirkimus.

Apžvalgoje pateikiama neraminanti žaliųjų pirkimų pokyčio tendencija. Pastarųjų trijų metų laikotarpiu stebimas itin ryškus žaliųjų pirkimų statybų sektoriuje sutarčių vertės procentinės dalies kritimas, lyginant su ankstesniais metais. Žalieji viešieji pirkimai nacionalinių įsipareigojimų kovos su klimato kaita, taršos mažinimu, užstatytos aplinkos tvarumo skatinimo ir kitos srityse įgauna ypatingą reikšmę, kaip priemonė įgalinanti efektyviai išnaudojant viešojo sektoriaus perkamąją galią siekti užsibrėžtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija, šį instrumentą siekia integruoti į minėtose srityse kuriamus priemonių planus ar paketus. Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas statybos srityje yra vienas planuojamos politikos priemonių Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Apžvalga parengta remiantis pirkimų vykdytojų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtų pirkimo procedūrų ataskaitų duomenimis, skelbimų apie sudarytas sutartis duomenimis, skelbiamais „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio“ internetinėje Europos viešiesiems pirkimams skirto priedo versijoje TED (angl. Tenders Electronic Daily) ir Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis. Apžvalgoje taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos įžvalgos.

Jovita Petkuvienė
Direktoriaus pavaduotoja
Viešųjų pirkimų tarnyba

Pranašaujant stiprų vėją, draudikai pastebi vieną tendenciją

Sinoptikams vėl kalbant apie artėjančius didžiulius vėjo gūsius, draudikai pastebi, kad kasmet vis daugėja žalų dėl stichinių nelaimių: nukenčia gyvenamieji namai, priestatai, o kainos šioms žaloms apmokėti – vis auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai...

Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai gyvenamai vietai. Besikeičiančios nekilnojamojo turto ir darbo rinkos sąlygos gali...

Pagrindinė kliūtis įsigyti būstą – nepakankamos gyventojų pajamos ir santaupos

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai...

Savivaldybė galės paprasčiau nupirkti socialinį būstą

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nutarimo pakeitimams, kurie leis savivaldybėms paprasčiau ir greičiau įsigyti socialiniam būstui skirtus butus. 10 įdomių faktų apie loterijas Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai Sudoku Online: Žaisti...

Kokius dažus lauko baldams rekomenduoja specialistai?

Mediniai gaminiai, ypatingai naudojami lauke, reikalauja išskirtinės apsaugos ir priežiūros. Jie nuolatos yra veikiami aplinkos poveikio – saulės, lietaus, vėjo, o kur dar įvairūs medieną ardantys vabzdžiai. Taigi, norėdami prailginti savo lauko baldų tarnavimo...

Ar sudėtinga įsirengti automatinius vartus garaže?

Garažas automobiliui – tai vienas, o automatiniai garažo vartai – antras dalykas, kiekvieno patogumus ir komfortą mėgstančiojo prioritetų sąraše. Jie garažą be automatinių vartų vadina tiesiog nedovanotina klaida ar net nesusipratimu ir niekaip negali...

V. Skaisgirė netrukus įsikels į naujus namus

Televizijos laidų prodiuserė Vaida Skaisgirė jau daugiau nei pusmetį gyvena nekantriu laukimu, kada galės įsikelti į naujuosius namus, kuriuose vis dar intensyviai vyksta remonto darbai. Vaidos namus įrenginėjanti interjero dizainerė Viktorija Matulevičienė pasidalino buto...

Planuojančių namų remontą augančios kainos negąsdina: ekspertai pataria imtis darbų rudenį

Per pandemiją gyventojų dėmesys savo gyvenamajai aplinkai išaugo, tačiau norintys atnaujinti namus jau kurį laiką susiduria su problema – augančiomis remonto darbų ir medžiagų kainomis bei reikiamų meistrų trūkumu. Statistikos departamento duomenimis, pastatų remonto...

154 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų taps žaliava keliams ir pamatams

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems...

Kada reikia mokėti mokestį už galios dedamąją, net jeigu vartotojas nevartoja elektros?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO neskaičiuoti objektui galios dedamosios mokesčio ir grąžinti vartotojo sumokėtas sumas, nepagrįstas. Vartotojas kreipimesi...

FNTT apie nekilnojamojo turto sektorių: matomos pinigų plovimo rizikos

Prekyba nekilnojamuoju turtu išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais...

Kokią smulkiąją buitinę techniką vertėtų turėti kiekvienuose namuose?

Namuose praleidžiame tikrai nemažai laiko, todėl čia nestinga ir įvairių darbų, kuriuos turime atlikti. Laimei, buitį mums lengvina įvairūs elektriniai prietaisai, kurie padeda paprasčiau ruošti maistą ar kavą, palaikyti tvarkingus drabužius, ir t.t. Kai...

Unitazo pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį?

Įsirenginėdami namus, dažniausiai didžiausią dėmesį skiriame baldams ir bendram interjerui. Tačiau vonios kambarys – taip pat labai svarbus. Ir čia tiek vonios baldai, tiek santechnikos įranga yra vienodai svarbi. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad...

Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?

Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT...