Daugiau konkurencijos ir skaidrumo statybos darbų viešuosiuose pirkimuose

Ar jau skaitėte?

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pristato trečiąją sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą.

„Atvirumas ir skaidrumas ypatingai svarbus viešajame sektoriuje, nes čia naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Pastarųjų 5 metų duomenimis, Lietuvoje būtent per viešuosius pirkimus įsigyjama apie 68 proc. statybos darbų. Bendrai šalyje atliktiems statybos darbams 2017–2018 m. – vidutiniškai per metus buvo išleista 2,8 mlrd. Eur. Nors per pastaruosius metus pastebėjome teigiamų pokyčių statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje, iššūkių dar turime, juos įveikti galime bendradarbiaudami“, – sako VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Naujoje viešųjų pirkimų statybos sektoriaus apžvalgoje palygintos šio sektoriaus pirkimų tendencijos bei pateikiama daugiau statybos sektoriaus pirkimų statistinių duomenų ir įžvalgų.

 Teigiami pokyčiai statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje

Statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje stebimi teigiami pokyčiai. Jei 2014–2016 m. apžvalgoje buvo išreikšta nepakankama konkurencija statybos sektoriuje, didėjančios koncentracijos ir dominuojančios padėties tendencijos, 2017–2018 m. pastebimas didėjantis pasiūlymų konkurencingumas, didesnis skaičius skirtingų rangovų, su kuriais sudaromos sutartys bei mažėjanti didžiausiems pagal sudarytų sutarčių vertę 20 ir 10 rangovų tenkanti pirkimų dalis.

Dvidešimties didžiausių rangovų statybos sektoriuje vertės dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., sumažėjo 10 proc., o dešimties didžiausių rangovų sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis – 13 proc. Didžiausia laimėtų pirkimų dalis teko 2017–2018 m. UAB „Žilinskis ir Co“ bei UAB „Vytrita“.

2017–2018 m. pirkimų vykdytojų tarpe lydere tapo AB „Energijos skirstymo operatorius“, veikianti energetikos srityje. Ši įmonė per pastaruosius du metus sutarčių sudarė daugiau nei už 1 mlrd. Eurų.  

Statybos sektoriuje nuo 2014 m. kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 680 rangovų. 2014–2018 m. laikotarpyje pastebima tendencija – mažėjo statybos darbų konkursus laimėjusių rangovų–ūkio subjektų grupių ir didėjo pavienių rangovų skaičius.

Šis pokytis itin ryškus 2018 m.: pavienių rangovų sudarytų sutarčių vertė sudarė daugiau nei 80 proc. visų statybos sektoriuje įvykdytų pirkimų vertės, o 2014–2017 m. – apie 66 proc., atitinkamai, rangovų–ūkio subjektų grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2018 m. mažėjo iki 18 proc., kuomet 2014–2017 m. siekė apie 35 proc.

Vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių pirkimų konkurencingumą, tiekėjų patekimo į rinką galimybes – pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas tiekėjas, dalis nuo visų įvykusių pirkimų. Tarp Baltijos šalių, TED duomenimis, 2014–2016 m. laikotarpiu Lietuva „pirmavo“ pagal tarptautinių pirkimų sutarčių, sudarytų gavus pasiūlymą tik iš vieno rangovo, skaičiaus dalį (vidutiniškai 30 proc.), tačiau 2017–2018 m. tokių sutarčių dalis Lietuvoje sumažėjo iki  9 proc.

Labiau atsižvelgiama į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau išryškėjo neigiamos tendencijos

2017–2018 metais žymiai dažniau pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: tokių pirkimų dalis, lyginant su 2014–2016 m. laikotarpiu, pagal vertę išaugo 24 proc., pagal pirkimų skaičių – 19 proc. Nors statistika rodo gerėjančias tendencijas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai išlieka aptakūs, subjektyvūs, sunkiai įgyvendinami sutarties vykdymo etape. Pirkimo vykdytojai dažnu atveju neįvertina realios konkretaus kriterijaus ekonominės vertės, neskaičiuoja, kokią pridėtinę vertę pasirinktas kriterijus duoda konkretaus pirkimo atveju. 

Apžvalgoje pateikiamos pasikartojančios neigiamos tendencijos, VPT atlikto sisteminio pirkimų tikrinimo duomenimis: pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurių teikiama nauda kelia abejonių, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos aprašymai yra nekonkretūs, neleidžiantys objektyviai skirti balus tiekėjams, neužtikrina skaidraus viešųjų pirkimų vykdymo, nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai skirti ne tik laimėtojui nustatyti ar pasiūlymams palyginti vykdant viešojo pirkimo procedūras, tačiau privalo būti perkelti į sutarties vykdymo etapą.

Neįtvirtinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sudarytose pirkimo sutartyse, pirkimų vykdytojai neįgyvendina tokių kriterijų nustatymo tikslo, t. y. sutarties vykdymo etape gauti tam tikrą ekonominę naudą (pvz., geresnę kokybę, trumpesnius terminus ir pan.). Tai reiškia, kad pasiūlymo pranašumai, dėl kurių jis išrenkamas laimėtoju, neatsispindi ir neužtikrinami sutarties vykdyme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes VPT bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“. Šios gairės padeda pirkimų vykdytojams teisingai organizuoti ir vykdyti statinio statybos darbų viešuosius pirkimus.

Apžvalgoje pateikiama neraminanti žaliųjų pirkimų pokyčio tendencija. Pastarųjų trijų metų laikotarpiu stebimas itin ryškus žaliųjų pirkimų statybų sektoriuje sutarčių vertės procentinės dalies kritimas, lyginant su ankstesniais metais. Žalieji viešieji pirkimai nacionalinių įsipareigojimų kovos su klimato kaita, taršos mažinimu, užstatytos aplinkos tvarumo skatinimo ir kitos srityse įgauna ypatingą reikšmę, kaip priemonė įgalinanti efektyviai išnaudojant viešojo sektoriaus perkamąją galią siekti užsibrėžtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija, šį instrumentą siekia integruoti į minėtose srityse kuriamus priemonių planus ar paketus. Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas statybos srityje yra vienas planuojamos politikos priemonių Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Apžvalga parengta remiantis pirkimų vykdytojų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtų pirkimo procedūrų ataskaitų duomenimis, skelbimų apie sudarytas sutartis duomenimis, skelbiamais „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio“ internetinėje Europos viešiesiems pirkimams skirto priedo versijoje TED (angl. Tenders Electronic Daily) ir Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis. Apžvalgoje taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos įžvalgos.

Jovita Petkuvienė
Direktoriaus pavaduotoja
Viešųjų pirkimų tarnyba

Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų

Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis...

Sausio mėnesį elektra Lietuvoje brango 17 proc.

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai – 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh. Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina padidėjo 19 proc. ir...

Kodėl keraminės čerpės yra pati geriausia investicija?

Naujus pirkinius planuojantys įsigyti žmonės sako, kad tai turėtų būti pati geriausia investicija. Tačiau žodis geriausias – itin abstraktus, tačiau aišku viena: pirkinys turi pateisins daug įvairių lūkesčių. Ne išimtis yra ir stogo danga:...

Į Lietuvą skverbsis šaltas oras iš šiaurės

Vasario 4-os naktį debesuota, vietomis su pragiedruliais. Pietiniuose rajonuose pasnigs (gausiau snigs pietiniame šalies pakraštyje). Vietomis pustys, susidarys plikledis. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 3–8, šiauriniuose rajonuose vietomis iki 11 laipsnių šalčio....

Nekilnojamojo turto brokerė nuo kaltinimų sukčiavus neišsisuko

Klaipėdos apygardos teismas savo kaltės apgaule įgijus 45 000 Eur nepripažinusiai moteriai skyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo ją per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto,...

Kaip pandemija koregavo bankų veiklą ir ko perkantiems būstą tikėtis šiemet?

Kokie 2020 metai buvo Lietuvos bankiniam sektoriui? Kaip pandemija keitė didžiųjų bankų veiklą ir kaip sekėsi alternatyvius finansavimo šaltinius siūlančioms įstaigoms? Kokios buvo, yra ir kaip žada keistis palūkanos, skolinantis būstui? Ar šiemet geras...

Iš pietų link Lietuvos artėjantis ciklonas atplukdys gausius kritulius

Šiandien bus debesuota. Daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas, šalies pietryčiuose vakarop vietomis smarkus. Kai kur plikledis, silpna lijundra, rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, šiaurės vakariniuose rajonuose iki 12 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo...

Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia

Pavadinimas galėtų būti klausimas kauniečiams – apie kokį šio miesto pastatą kalbame? Teisingas atsakymas – . Seniausia Kauno bažnyčia. Pastaraisiais mėnesiais ji traukė akį virš stogo kylančiais pastoliais – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu remontuotas...

Įsigaliojo naujos mokestinės vertės NT, jo vertė paaugo dešimtadaliu

Įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės. Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo...

Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?

2020 metų pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją pirmą kartą pasirinko daugiau kaip 87 tūkst. didžiausių buitinių vartotojų. Vis dėlto, elektros kainoms šiemet ėmus kilti dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje gali nusivilti, jei pasirinko su biržos...

Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių ar net yra geresni, tačiau gyventojų...

Ekspertai: Vilnius tapo aukšto pragyvenimo bastionu, atspariu karantinams

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes...

Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję...

Vienkartinė kaukė žiemą ir šildo, bet ir iš karto sudrėksta

Specialistai nuolat primena, kad tinkamas kaukių dėvėjimas – viena iš apsaugos nuo COVID-19 priemonių. Vaistininkai sulaukia daugybės klientų klausimų, ką daryti kai lauke vienkartinės kaukės sudrėksta. Kaip dažnai jas reikia keisti žiemą pasakoja farmacininkė...