Daugiau konkurencijos ir skaidrumo statybos darbų viešuosiuose pirkimuose

Ar jau skaitėte?

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pristato trečiąją sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą.

„Atvirumas ir skaidrumas ypatingai svarbus viešajame sektoriuje, nes čia naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Pastarųjų 5 metų duomenimis, Lietuvoje būtent per viešuosius pirkimus įsigyjama apie 68 proc. statybos darbų. Bendrai šalyje atliktiems statybos darbams 2017–2018 m. – vidutiniškai per metus buvo išleista 2,8 mlrd. Eur. Nors per pastaruosius metus pastebėjome teigiamų pokyčių statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje, iššūkių dar turime, juos įveikti galime bendradarbiaudami“, – sako VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Naujoje viešųjų pirkimų statybos sektoriaus apžvalgoje palygintos šio sektoriaus pirkimų tendencijos bei pateikiama daugiau statybos sektoriaus pirkimų statistinių duomenų ir įžvalgų.

 Teigiami pokyčiai statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje

Statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje stebimi teigiami pokyčiai. Jei 2014–2016 m. apžvalgoje buvo išreikšta nepakankama konkurencija statybos sektoriuje, didėjančios koncentracijos ir dominuojančios padėties tendencijos, 2017–2018 m. pastebimas didėjantis pasiūlymų konkurencingumas, didesnis skaičius skirtingų rangovų, su kuriais sudaromos sutartys bei mažėjanti didžiausiems pagal sudarytų sutarčių vertę 20 ir 10 rangovų tenkanti pirkimų dalis.

Dvidešimties didžiausių rangovų statybos sektoriuje vertės dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., sumažėjo 10 proc., o dešimties didžiausių rangovų sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis – 13 proc. Didžiausia laimėtų pirkimų dalis teko 2017–2018 m. UAB „Žilinskis ir Co“ bei UAB „Vytrita“.

2017–2018 m. pirkimų vykdytojų tarpe lydere tapo AB „Energijos skirstymo operatorius“, veikianti energetikos srityje. Ši įmonė per pastaruosius du metus sutarčių sudarė daugiau nei už 1 mlrd. Eurų.  

Statybos sektoriuje nuo 2014 m. kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 680 rangovų. 2014–2018 m. laikotarpyje pastebima tendencija – mažėjo statybos darbų konkursus laimėjusių rangovų–ūkio subjektų grupių ir didėjo pavienių rangovų skaičius.

Šis pokytis itin ryškus 2018 m.: pavienių rangovų sudarytų sutarčių vertė sudarė daugiau nei 80 proc. visų statybos sektoriuje įvykdytų pirkimų vertės, o 2014–2017 m. – apie 66 proc., atitinkamai, rangovų–ūkio subjektų grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2018 m. mažėjo iki 18 proc., kuomet 2014–2017 m. siekė apie 35 proc.

Vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių pirkimų konkurencingumą, tiekėjų patekimo į rinką galimybes – pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas tiekėjas, dalis nuo visų įvykusių pirkimų. Tarp Baltijos šalių, TED duomenimis, 2014–2016 m. laikotarpiu Lietuva „pirmavo“ pagal tarptautinių pirkimų sutarčių, sudarytų gavus pasiūlymą tik iš vieno rangovo, skaičiaus dalį (vidutiniškai 30 proc.), tačiau 2017–2018 m. tokių sutarčių dalis Lietuvoje sumažėjo iki  9 proc.

Labiau atsižvelgiama į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau išryškėjo neigiamos tendencijos

2017–2018 metais žymiai dažniau pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: tokių pirkimų dalis, lyginant su 2014–2016 m. laikotarpiu, pagal vertę išaugo 24 proc., pagal pirkimų skaičių – 19 proc. Nors statistika rodo gerėjančias tendencijas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai išlieka aptakūs, subjektyvūs, sunkiai įgyvendinami sutarties vykdymo etape. Pirkimo vykdytojai dažnu atveju neįvertina realios konkretaus kriterijaus ekonominės vertės, neskaičiuoja, kokią pridėtinę vertę pasirinktas kriterijus duoda konkretaus pirkimo atveju. 

Apžvalgoje pateikiamos pasikartojančios neigiamos tendencijos, VPT atlikto sisteminio pirkimų tikrinimo duomenimis: pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurių teikiama nauda kelia abejonių, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos aprašymai yra nekonkretūs, neleidžiantys objektyviai skirti balus tiekėjams, neužtikrina skaidraus viešųjų pirkimų vykdymo, nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai skirti ne tik laimėtojui nustatyti ar pasiūlymams palyginti vykdant viešojo pirkimo procedūras, tačiau privalo būti perkelti į sutarties vykdymo etapą.

Neįtvirtinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sudarytose pirkimo sutartyse, pirkimų vykdytojai neįgyvendina tokių kriterijų nustatymo tikslo, t. y. sutarties vykdymo etape gauti tam tikrą ekonominę naudą (pvz., geresnę kokybę, trumpesnius terminus ir pan.). Tai reiškia, kad pasiūlymo pranašumai, dėl kurių jis išrenkamas laimėtoju, neatsispindi ir neužtikrinami sutarties vykdyme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes VPT bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“. Šios gairės padeda pirkimų vykdytojams teisingai organizuoti ir vykdyti statinio statybos darbų viešuosius pirkimus.

Apžvalgoje pateikiama neraminanti žaliųjų pirkimų pokyčio tendencija. Pastarųjų trijų metų laikotarpiu stebimas itin ryškus žaliųjų pirkimų statybų sektoriuje sutarčių vertės procentinės dalies kritimas, lyginant su ankstesniais metais. Žalieji viešieji pirkimai nacionalinių įsipareigojimų kovos su klimato kaita, taršos mažinimu, užstatytos aplinkos tvarumo skatinimo ir kitos srityse įgauna ypatingą reikšmę, kaip priemonė įgalinanti efektyviai išnaudojant viešojo sektoriaus perkamąją galią siekti užsibrėžtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija, šį instrumentą siekia integruoti į minėtose srityse kuriamus priemonių planus ar paketus. Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas statybos srityje yra vienas planuojamos politikos priemonių Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Apžvalga parengta remiantis pirkimų vykdytojų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtų pirkimo procedūrų ataskaitų duomenimis, skelbimų apie sudarytas sutartis duomenimis, skelbiamais „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio“ internetinėje Europos viešiesiems pirkimams skirto priedo versijoje TED (angl. Tenders Electronic Daily) ir Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis. Apžvalgoje taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos įžvalgos.

Jovita Petkuvienė
Direktoriaus pavaduotoja
Viešųjų pirkimų tarnyba

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...

Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės

Tyrimai rodo, kad atnaujinti būstą nusprendę europiečiai, didžiausią dėmesį skiria vonios kambario bei virtuvės pagerinimui, naujų interjero detalių įsigijimui bei įvairių susidėvėjusių baldų pakeitimui. Visgi, net ir minimalūs pokyčiai būste gali pareikalauti gana didelių...

Praktiškas ir taupus namų apšvietimas – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Įsirengiant būstą, tenka sukti galvą ne tik renkantis tarp milžiniškos moderniausių įrenginių, baldų ar interjero detalių pasiūlos, bet ir suplanuoti tinkamą apšvietimą, kuris būtų gražus, praktiškas ir taupus. Kokį vaidmenį atlieka apšvietimas mūsų namuose...

Kada verta naudoti stoginius ventiliatorius?

Niekam nereikia įrodinėti, kad patalpas vėdinti privaloma, nesvarbu, ar kalbama apie gyvenamąjį namą, ar apie gamybos įmonę. Nuolatinė oro apykaita yra pastato naudotojų komforto ir technologinių procesų saugumo užtikrinimo pagrindas. Stoginiai ventiliatoriai yra veiksminga ir...

Pagalba Ukrainos gyventojams – lietuvių kuriami inovatyvūs balda

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus...

2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Mokslininkai ir draudikai: šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę...

Lietuviai norėtų energiją naudoti efektyviau, tačiau pageidautų daugiau aktualios informacijos

Efektyvaus energijos vartojimo tema yra aktuali 7 iš 10 lietuvių, tačiau tokiai pat daliai gyventojų apie tai trūksta informacijos. Tą rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciatyva atliktas tyrimas. Didžiausias informacijos trūkumas jaučiamas išmanių...

13 savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų

Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau...

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį...

Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir...
spot_img
spot_img