Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Ar jau skaitėte?

Didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint...

Elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo dalyvių skaičius perkopė 35 tūkstančius

Nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko daugiau nei 35 tūkst. iš per 98 tūkst. į pirmąjį rinkos liberalizavimo etapą patekusių gyventojų. Lapkričio 18 d. duomenimis,...

Vėl skaudi nelaimė – dėl nesaugaus darbo iškasoje žuvo darbuotojas

Vakar Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais...

Nekilnojamasis turtas. Nuotrauka Nattanan Kanchanaprat iš Pixabay.

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu, kad jų didinimo išvengti greičiausiai nepavyks, todėl ieškoma kantriausiųjų. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis lyg ir galėtų skambėti logiškai remiantis kitų valstybių pavyzdžiu – juk kitur jis didesnis. Tačiau ar jo atnešama nauda – papildomos įplaukos į šalies biudžetą, yra tiesiogiai proporcinga įtampai, kurią jis sukels?

Pats NT mokestis ir jo didinimas iš esmės yra teisinga kryptis ir daugelyje šalių pasitvirtinusi praktika. Štai Portugalija yra nutarusi apmokestinti net ir kilnojamąjį turtą, kuris per pastaruosius 12 metų nepakeitė savo buvimo vietos. Ispanija šį mokestį diferencijuoja pagal nekilnojamojo turto vietą priklausomai nuo gyvenvietės – mokestis miestuose ir kaimuose skiriasi. Prancūzijoje gerovės mokesčiu apmokestinamas ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas – vertybiniai popieriai, pinigai, anuitetai. Airija neapmokestina savininko gyvenamosios vietos, o visam kitam NT taikomas fiksuotas mokestis.


Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – Satatybų.info


Europos valstybės dažniausiai NT apmokestina skirtingais tarifais, priklausomai nuo jo vertės, paskirties arba vietos. Lietuvoje šios vertės taip pat diferencijuojamos, tačiau praėjusią savaitę Seimas apsisprendė, kad kitąmet šis mokestis tampa aktualus didesnei žmonių grupei. Jei turite NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, planuokite valstybei kasmet sumokėti 0,5 proc. jo vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys Registrų centras. Iki šiol buvo apmokestinamas tik 220 tūkst. eurų viršijantis turtas: 220–300 tūkst. eurų vertės NT buvo taikomas 0,5 proc. metinis tarifas, 300–500 tūkst. eurų kainuojančiam NT – 1 proc., o 500–1000 tūkst. eurų NT – 2 proc.

Mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, tad šeimoms jis kiek mažiau aktualus – jų atveju NT vertės ribos dvigubėja. Skaudžiausiai tai turėtų paliesti vienišas mamas ir tėvus, auginančius mažiau nei du vaikus, bei vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojus, gyvenančius centrinėje miesto dalyje. Čia vidutinė NT rinkos vertė greičiausiai pateks tarp apmokestinamųjų. Tad naujasis mokestis nepagrįstai apsunkins šių žmonių finansinę situaciją arba, tikėtina, privers ieškoti mažesnę vertę turinčio NT ir atitinkamai kraustytis į „pigesnes“ miesto vietas, toliau gilindamas gentrifikaciją, apie kurią vis garsiau kalbama. Galiausiai tai paveiks visą NT rinką – būstas kaip investicija taps mažiau patrauklus.

Galbūt valstybės biudžetas nuo šio mokesčio ženkliai padidės ir tikrai galėsime skirti daugiau lėšų pradžioje minėtoms visuomenės grupėms? Deja, planuojama tesurinkti 2,5 mln. eurų, kurie nieko neišgelbės valstybiniu mastu, tik skaudžiai palies nemažą dalį piliečių. Labiausiai glumina ne paties mokesčio pagrįstumas, bet šio mokesčio apskaičiavimo tvarka – ji bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės pagal Registrų centro duomenis, o tai neturi nieko bendra su rinkos verte. Padirbėjus ties apskaičiavimo metodika, esu įsitikinęs, būtų galima surinkti didesnę dalį pinigų net nekoreguojant apmokestinamo NT ribų.

Be to, kamšant kitų metų biudžeto skyles, galima būtų pasitelkti jau seniai rinkoje sklandančius NT ekspertų patarimus – kur kas didesne suma biudžetą galima papildyti realizavus bent mažytę dalį valstybei priklausančio apleisto ir nefunkcionuojančio nekilnojamojo turto. Kuris, beje, dar ir reikalauja papildomų kaštų priežiūrai iš to paties valstybės biudžeto, kurio skylės kamšomos.

Apibendrinant, protingai nustatytas ir taikomas NT mokestis būtų puiki praktika, tik niekas negali paaiškinti, kuo grįstas dabartinis mokestis ir kokią realią naudą jis valstybei atneš. Kalbama apie gerovės valstybę, o tuo pat metu kyla rizika dar labiau skurdinti tas visuomenės grupes, kurioms ir taip reikalinga pagalba. O tuo tarpu akis badantis apleistas pačios valstybės NT toliau stūkso ir dar papildomai kainuoja nė nenaudojamas.

Mantas Mikočiūnas
NT ekspertas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys

Didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint gerai apmokamą darbą sutaupyti naujam būstui nėra paprasta. Todėl uždarbiaujantieji...

Elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo dalyvių skaičius perkopė 35 tūkstančius

Nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko daugiau nei 35 tūkst. iš per 98 tūkst. į pirmąjį rinkos liberalizavimo etapą patekusių gyventojų. Lapkričio 18 d. duomenimis, tarp trijų dažniausiai šios vartotojų grupės pasirenkamų nepriklausomų tiekėjų šiuo...

Vėl skaudi nelaimė – dėl nesaugaus darbo iškasoje žuvo darbuotojas

Vakar Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais metais. Tvarkant gedimą nuotekų tinkluose ir atliekant darbus iškasoje, vakar prispaustas...

Būsto remontas karantino metu: ekspertai pataria, kaip sutaupyti 

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos padiktuotomis sąlygomis ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonėms natūraliai kyla noras kažką pakeisti buityje. Dažniausias sprendimas – būsto remontas ar smulkūs atnaujinimai. Ekspertai sako, jog norint sutaupyti,...

Trys dalykai, kuriuos namuose turėtume patikrinti prieš eidami miegoti

Dėl koronaviruso pandemijos savo būstuose šiemet praleidžiame ypač daug laiko. Lietuvoje prasidėjus jau antram šiais metais visuotiniam karantinui, draudikai pateikia savo įžvalgas, kaip nieko nekainuojančiais paprasčiausiais būdais apsisaugoti nuo vagysčių ir nelaimių buityje. Draudimo bendrovės...

Naujų būstų rezervacijų banga Vilniuje neslūgsta

Vilniaus naujų būstų kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai. Iš viso per 10 šių metų mėnesių sostinėje rezervuoti 4 254 nauji būstai. Palyginimui, 2019 m. spalį rezervuoti...

Statybų ekspertas „Nepakanka tik suprasti, kaip vykdomos statybos“

Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, gyvenimas pamažu ėmė stoti. Statybų sektorius – taip pat ne išimtis. Remiantis duomenimis, 68 proc. statybų sektoriaus įmonių dėl pandemijos sumažėjo užsakymų kiekis. Tai lėmė suplanuotų projektų stabdymas arba atšaukimas....

Vilniaus biurų rinkos vakansija netrukus pasieks Europos vidurkį – ko tikėtis ateinančiais metais?

Vilniaus komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įsivyravo štilis – trečiąjį ketvirtį naujų nuomos sandorių buvo sudaroma mažiau, o nuomininkams toliau auga biurų pasirinkimo galimybės. Prognozuojama, kad per paskutinį šių metų ketvirtį vakansijos rodiklis Vilniuje...

V. Jonutis: prieš akis – pigiausias šio amžiaus šildymo sezonas

Dar prieš šildymo sezono pradžią Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, jog spalį šilumos kainos bus net 15 proc. žemesnės nei pernai. Įvertinus biokuro ir dujų rinkos kainų svyravimus, tikėtina, kad ši tendencija išliks...

Namus nuo vagių apsaugo ne tik kameros ir užrakintos durys: atbaido lojantys šunys bei...

Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu, nes tokie ilgieji savaitgaliai yra pats darbymetis ilgapirščiams. Draudikai sako,...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to,...

„Bonava Lietuva“ gavo leidimą pirmojo daugiabučio statyboms Vilniuje – Pašilaičiuose iškils „Vakarų lėnas“

Švedijos kapitalo nekilnojamo turto (NT) bendrovei „Bonava Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą pradėti projekto „Vakarų lėnas“ statybas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone. Imtis darbų bendrovė planuoja nedelsiant, o statybų finišas numatytas kitų metų pabaigoje. Nors...

Naujos statybos ar renovuotas senas butas – ką pirkti apsimoka labiau?

Atsakymo į klausimą, kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos – panašu, ilgai ieškoti nebereikia. Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras, senos ir naujos statybos būsto kainos, bent jau Vilniuje, sparčiai...