Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Ar jau skaitėte?

Nekilnojamasis turtas. Nuotrauka Nattanan Kanchanaprat iš Pixabay.

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu, kad jų didinimo išvengti greičiausiai nepavyks, todėl ieškoma kantriausiųjų. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis lyg ir galėtų skambėti logiškai remiantis kitų valstybių pavyzdžiu – juk kitur jis didesnis. Tačiau ar jo atnešama nauda – papildomos įplaukos į šalies biudžetą, yra tiesiogiai proporcinga įtampai, kurią jis sukels?

Pats NT mokestis ir jo didinimas iš esmės yra teisinga kryptis ir daugelyje šalių pasitvirtinusi praktika. Štai Portugalija yra nutarusi apmokestinti net ir kilnojamąjį turtą, kuris per pastaruosius 12 metų nepakeitė savo buvimo vietos. Ispanija šį mokestį diferencijuoja pagal nekilnojamojo turto vietą priklausomai nuo gyvenvietės – mokestis miestuose ir kaimuose skiriasi. Prancūzijoje gerovės mokesčiu apmokestinamas ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas – vertybiniai popieriai, pinigai, anuitetai. Airija neapmokestina savininko gyvenamosios vietos, o visam kitam NT taikomas fiksuotas mokestis.


Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – Satatybų.info


Europos valstybės dažniausiai NT apmokestina skirtingais tarifais, priklausomai nuo jo vertės, paskirties arba vietos. Lietuvoje šios vertės taip pat diferencijuojamos, tačiau praėjusią savaitę Seimas apsisprendė, kad kitąmet šis mokestis tampa aktualus didesnei žmonių grupei. Jei turite NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, planuokite valstybei kasmet sumokėti 0,5 proc. jo vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys Registrų centras. Iki šiol buvo apmokestinamas tik 220 tūkst. eurų viršijantis turtas: 220–300 tūkst. eurų vertės NT buvo taikomas 0,5 proc. metinis tarifas, 300–500 tūkst. eurų kainuojančiam NT – 1 proc., o 500–1000 tūkst. eurų NT – 2 proc.

Mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, tad šeimoms jis kiek mažiau aktualus – jų atveju NT vertės ribos dvigubėja. Skaudžiausiai tai turėtų paliesti vienišas mamas ir tėvus, auginančius mažiau nei du vaikus, bei vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojus, gyvenančius centrinėje miesto dalyje. Čia vidutinė NT rinkos vertė greičiausiai pateks tarp apmokestinamųjų. Tad naujasis mokestis nepagrįstai apsunkins šių žmonių finansinę situaciją arba, tikėtina, privers ieškoti mažesnę vertę turinčio NT ir atitinkamai kraustytis į „pigesnes“ miesto vietas, toliau gilindamas gentrifikaciją, apie kurią vis garsiau kalbama. Galiausiai tai paveiks visą NT rinką – būstas kaip investicija taps mažiau patrauklus.

Galbūt valstybės biudžetas nuo šio mokesčio ženkliai padidės ir tikrai galėsime skirti daugiau lėšų pradžioje minėtoms visuomenės grupėms? Deja, planuojama tesurinkti 2,5 mln. eurų, kurie nieko neišgelbės valstybiniu mastu, tik skaudžiai palies nemažą dalį piliečių. Labiausiai glumina ne paties mokesčio pagrįstumas, bet šio mokesčio apskaičiavimo tvarka – ji bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės pagal Registrų centro duomenis, o tai neturi nieko bendra su rinkos verte. Padirbėjus ties apskaičiavimo metodika, esu įsitikinęs, būtų galima surinkti didesnę dalį pinigų net nekoreguojant apmokestinamo NT ribų.

Be to, kamšant kitų metų biudžeto skyles, galima būtų pasitelkti jau seniai rinkoje sklandančius NT ekspertų patarimus – kur kas didesne suma biudžetą galima papildyti realizavus bent mažytę dalį valstybei priklausančio apleisto ir nefunkcionuojančio nekilnojamojo turto. Kuris, beje, dar ir reikalauja papildomų kaštų priežiūrai iš to paties valstybės biudžeto, kurio skylės kamšomos.

Apibendrinant, protingai nustatytas ir taikomas NT mokestis būtų puiki praktika, tik niekas negali paaiškinti, kuo grįstas dabartinis mokestis ir kokią realią naudą jis valstybei atneš. Kalbama apie gerovės valstybę, o tuo pat metu kyla rizika dar labiau skurdinti tas visuomenės grupes, kurioms ir taip reikalinga pagalba. O tuo tarpu akis badantis apleistas pačios valstybės NT toliau stūkso ir dar papildomai kainuoja nė nenaudojamas.

Mantas Mikočiūnas
NT ekspertas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys

Kas lėmė antrojo pusmečio elektros kainų mažėjimą?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę patvirtino viršutines kainų ribas, o galutinės kainos buitiniams vartotojams paaiškės dar gegužę. Nuo liepos mėnesio perkant elektrą iš žemos įtampos tinklo, kainų riba bus 22,264 centai už...

Bankas išsiaiškino, kodėl lietuviai nebeperka nuosavo būsto

Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor“ banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto...

Renkantis namų šildymo sistemas – vis daugiau dėmesio ekologijai

Šiais laikais žmonės stengiasi gyventi tvariai su gamta, kadangi ji yra mūsų namai ir kiekvieno atsakomybė yra po savęs palikti tokią erdvę, kurioje mūsų vaikai augtų sveiki ir laimingi. Ypač daug dėmesio skiriama energetikos...

Nelaimės kelyje. Kas didina autoavarijų riziką?

Autoavarijų kiekis nemažėja sulaukus pavasario. Vairuotojai kelyje privalo būti atsargūs visais metų laikais. Keičiantis oro sąlygoms kinta ir rizikos faktoriai, kurie apsunkina vairavimą. Pavyzdžiui žiemą didelį pavojų kelia slidūs ir nenuvalyti keliai. Vasarą padaugėją...

Kaip ir kada pradėti lauko terasos montavimo darbus?

Rudens ir žiemos laikotarpis dažniausiai būna pasyviausias statybų darbų prasme. Jei oras žiemą yra pakenčiamas, atliekami vos keli lauko darbai, tačiau rimtesnių projektų niekas nenori įgyvendinti. Tačiau tinkamai suplanavus ir paruošus vietą terasai, žiemą...

Skirtingos stogo dangos – kuo jos skiriasi?

Stogo danga sudaro viena iš pagrindinių namo statybos biudžeto dalių. Tačiau yra kokybiškų ir funkcionalių stogo dangų medžiagų, kurios leis apdengti stogą už tikrai priimtiną kainą. Reikėtų ieškoti tokių medžiagų kaip plieninė stogo danga...

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai...

Svajonė turėti namą – vis prieinamesnė

Dėl nekrintančių nekilnojamojo turto kainų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir augančių galimybių dirbti nuotoliniu būdu gyvenant už miesto vis daugiau Lietuvos gyventojų svarsto galimybę įsigyti mobilius medinius karkasinius namus. Kaip šis sektorius vystosi Baltijos šalyse,...

5 patarimai, kaip sumaniau apdrausti savo artimuosius ir turtą

Nors Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi įvairių draudimo rūšių teikiamomis naudomis, „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūros „Norstat“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad turtą esame linkę drausti kur kas dažniau, nei įsigyti gyvybės draudimą ar draudimą...

Mažėja visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos buitiniams vartotojams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), reaguodama į pokyčius didmeninėje energijos rinkoje, prognozuojamą mažesnę elektros energijos rinkos kainą, 2023 m. II pusmečiui nustatė mažesnes visuomeninės elektros energijos kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams: perkantiems elektros energiją iš...

Dėl neskaidriai vykdytų statybos darbų skirta beveik 120 tūkst. eurų baudų

Lietuvos apeliacinis teismas pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtą baudžiamąją bylą, konstatavo, kad trys valstybės tarnautojams prilyginti asmenys pagrįstai nuteisti dėl papirkimo, kyšio priėmimo...

Kokiems būstams 2022 metais šalies gyventojai skolinosi dažniausiai

Nors Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, daugelis nekilnojamąjį turtą (NT) įsigyja su paskola. 2022 metų „Luminor“ banko klientų duomenys rodo, kad dažniausiai tokiu būdu perkami jau įrengti butai. Kokiems dar...

Kokį rekuperatorių pasirinkti?

Nuolatinė technologijų plėtra apima praktiškai visas mūsų gyvenimo sritis. Mūsų namuose veikiantys įrenginiai nuolat atnaujinami, kad mūsų gyvenimas būtų geresnis. Panaši situacija ir su rekuperatoriais. Platus šių įrenginių asortimentas reiškia, kad galime pasirinkti būtent...

Populiarėjančios pakeltos lysvės: kaip jas įsirengti ir kokių klaidų geriau nedaryti?

Pakeltos lysvės – tarp lietuvių vis labiau populiarėjanti daržovių, žalumynų ar gėlių auginimo vieta. Toks šiuolaikinis „daržas“ ne tik stilingai atrodo, bet ir yra labai praktiškas. Pakeltas lysves įsirengti galima beveik bet kur –...
spot_img
spot_img