Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Ar jau skaitėte?

Nekilnojamasis turtas. Nuotrauka Nattanan Kanchanaprat iš Pixabay.

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu, kad jų didinimo išvengti greičiausiai nepavyks, todėl ieškoma kantriausiųjų. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis lyg ir galėtų skambėti logiškai remiantis kitų valstybių pavyzdžiu – juk kitur jis didesnis. Tačiau ar jo atnešama nauda – papildomos įplaukos į šalies biudžetą, yra tiesiogiai proporcinga įtampai, kurią jis sukels?

Pats NT mokestis ir jo didinimas iš esmės yra teisinga kryptis ir daugelyje šalių pasitvirtinusi praktika. Štai Portugalija yra nutarusi apmokestinti net ir kilnojamąjį turtą, kuris per pastaruosius 12 metų nepakeitė savo buvimo vietos. Ispanija šį mokestį diferencijuoja pagal nekilnojamojo turto vietą priklausomai nuo gyvenvietės – mokestis miestuose ir kaimuose skiriasi. Prancūzijoje gerovės mokesčiu apmokestinamas ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas – vertybiniai popieriai, pinigai, anuitetai. Airija neapmokestina savininko gyvenamosios vietos, o visam kitam NT taikomas fiksuotas mokestis.


Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – Satatybų.info


Europos valstybės dažniausiai NT apmokestina skirtingais tarifais, priklausomai nuo jo vertės, paskirties arba vietos. Lietuvoje šios vertės taip pat diferencijuojamos, tačiau praėjusią savaitę Seimas apsisprendė, kad kitąmet šis mokestis tampa aktualus didesnei žmonių grupei. Jei turite NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, planuokite valstybei kasmet sumokėti 0,5 proc. jo vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys Registrų centras. Iki šiol buvo apmokestinamas tik 220 tūkst. eurų viršijantis turtas: 220–300 tūkst. eurų vertės NT buvo taikomas 0,5 proc. metinis tarifas, 300–500 tūkst. eurų kainuojančiam NT – 1 proc., o 500–1000 tūkst. eurų NT – 2 proc.

Mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, tad šeimoms jis kiek mažiau aktualus – jų atveju NT vertės ribos dvigubėja. Skaudžiausiai tai turėtų paliesti vienišas mamas ir tėvus, auginančius mažiau nei du vaikus, bei vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojus, gyvenančius centrinėje miesto dalyje. Čia vidutinė NT rinkos vertė greičiausiai pateks tarp apmokestinamųjų. Tad naujasis mokestis nepagrįstai apsunkins šių žmonių finansinę situaciją arba, tikėtina, privers ieškoti mažesnę vertę turinčio NT ir atitinkamai kraustytis į „pigesnes“ miesto vietas, toliau gilindamas gentrifikaciją, apie kurią vis garsiau kalbama. Galiausiai tai paveiks visą NT rinką – būstas kaip investicija taps mažiau patrauklus.

Galbūt valstybės biudžetas nuo šio mokesčio ženkliai padidės ir tikrai galėsime skirti daugiau lėšų pradžioje minėtoms visuomenės grupėms? Deja, planuojama tesurinkti 2,5 mln. eurų, kurie nieko neišgelbės valstybiniu mastu, tik skaudžiai palies nemažą dalį piliečių. Labiausiai glumina ne paties mokesčio pagrįstumas, bet šio mokesčio apskaičiavimo tvarka – ji bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės pagal Registrų centro duomenis, o tai neturi nieko bendra su rinkos verte. Padirbėjus ties apskaičiavimo metodika, esu įsitikinęs, būtų galima surinkti didesnę dalį pinigų net nekoreguojant apmokestinamo NT ribų.

Be to, kamšant kitų metų biudžeto skyles, galima būtų pasitelkti jau seniai rinkoje sklandančius NT ekspertų patarimus – kur kas didesne suma biudžetą galima papildyti realizavus bent mažytę dalį valstybei priklausančio apleisto ir nefunkcionuojančio nekilnojamojo turto. Kuris, beje, dar ir reikalauja papildomų kaštų priežiūrai iš to paties valstybės biudžeto, kurio skylės kamšomos.

Apibendrinant, protingai nustatytas ir taikomas NT mokestis būtų puiki praktika, tik niekas negali paaiškinti, kuo grįstas dabartinis mokestis ir kokią realią naudą jis valstybei atneš. Kalbama apie gerovės valstybę, o tuo pat metu kyla rizika dar labiau skurdinti tas visuomenės grupes, kurioms ir taip reikalinga pagalba. O tuo tarpu akis badantis apleistas pačios valstybės NT toliau stūkso ir dar papildomai kainuoja nė nenaudojamas.

Mantas Mikočiūnas
NT ekspertas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys

Pranašaujant stiprų vėją, draudikai pastebi vieną tendenciją

Sinoptikams vėl kalbant apie artėjančius didžiulius vėjo gūsius, draudikai pastebi, kad kasmet vis daugėja žalų dėl stichinių nelaimių: nukenčia gyvenamieji namai, priestatai, o kainos šioms žaloms apmokėti – vis auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai...

Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai gyvenamai vietai. Besikeičiančios nekilnojamojo turto ir darbo rinkos sąlygos gali...

Pagrindinė kliūtis įsigyti būstą – nepakankamos gyventojų pajamos ir santaupos

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai...

Savivaldybė galės paprasčiau nupirkti socialinį būstą

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nutarimo pakeitimams, kurie leis savivaldybėms paprasčiau ir greičiau įsigyti socialiniam būstui skirtus butus. 10 įdomių faktų apie loterijas Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai Sudoku Online: Žaisti...

Kokius dažus lauko baldams rekomenduoja specialistai?

Mediniai gaminiai, ypatingai naudojami lauke, reikalauja išskirtinės apsaugos ir priežiūros. Jie nuolatos yra veikiami aplinkos poveikio – saulės, lietaus, vėjo, o kur dar įvairūs medieną ardantys vabzdžiai. Taigi, norėdami prailginti savo lauko baldų tarnavimo...

Ar sudėtinga įsirengti automatinius vartus garaže?

Garažas automobiliui – tai vienas, o automatiniai garažo vartai – antras dalykas, kiekvieno patogumus ir komfortą mėgstančiojo prioritetų sąraše. Jie garažą be automatinių vartų vadina tiesiog nedovanotina klaida ar net nesusipratimu ir niekaip negali...

V. Skaisgirė netrukus įsikels į naujus namus

Televizijos laidų prodiuserė Vaida Skaisgirė jau daugiau nei pusmetį gyvena nekantriu laukimu, kada galės įsikelti į naujuosius namus, kuriuose vis dar intensyviai vyksta remonto darbai. Vaidos namus įrenginėjanti interjero dizainerė Viktorija Matulevičienė pasidalino buto...

Planuojančių namų remontą augančios kainos negąsdina: ekspertai pataria imtis darbų rudenį

Per pandemiją gyventojų dėmesys savo gyvenamajai aplinkai išaugo, tačiau norintys atnaujinti namus jau kurį laiką susiduria su problema – augančiomis remonto darbų ir medžiagų kainomis bei reikiamų meistrų trūkumu. Statistikos departamento duomenimis, pastatų remonto...

154 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų taps žaliava keliams ir pamatams

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems...

Kada reikia mokėti mokestį už galios dedamąją, net jeigu vartotojas nevartoja elektros?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO neskaičiuoti objektui galios dedamosios mokesčio ir grąžinti vartotojo sumokėtas sumas, nepagrįstas. Vartotojas kreipimesi...

FNTT apie nekilnojamojo turto sektorių: matomos pinigų plovimo rizikos

Prekyba nekilnojamuoju turtu išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais...

Kokią smulkiąją buitinę techniką vertėtų turėti kiekvienuose namuose?

Namuose praleidžiame tikrai nemažai laiko, todėl čia nestinga ir įvairių darbų, kuriuos turime atlikti. Laimei, buitį mums lengvina įvairūs elektriniai prietaisai, kurie padeda paprasčiau ruošti maistą ar kavą, palaikyti tvarkingus drabužius, ir t.t. Kai...

Unitazo pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį?

Įsirenginėdami namus, dažniausiai didžiausią dėmesį skiriame baldams ir bendram interjerui. Tačiau vonios kambarys – taip pat labai svarbus. Ir čia tiek vonios baldai, tiek santechnikos įranga yra vienodai svarbi. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad...

Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?

Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT...