Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Ar jau skaitėte?

Nekilnojamasis turtas. Nuotrauka Nattanan Kanchanaprat iš Pixabay.

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu, kad jų didinimo išvengti greičiausiai nepavyks, todėl ieškoma kantriausiųjų. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis lyg ir galėtų skambėti logiškai remiantis kitų valstybių pavyzdžiu – juk kitur jis didesnis. Tačiau ar jo atnešama nauda – papildomos įplaukos į šalies biudžetą, yra tiesiogiai proporcinga įtampai, kurią jis sukels?

Pats NT mokestis ir jo didinimas iš esmės yra teisinga kryptis ir daugelyje šalių pasitvirtinusi praktika. Štai Portugalija yra nutarusi apmokestinti net ir kilnojamąjį turtą, kuris per pastaruosius 12 metų nepakeitė savo buvimo vietos. Ispanija šį mokestį diferencijuoja pagal nekilnojamojo turto vietą priklausomai nuo gyvenvietės – mokestis miestuose ir kaimuose skiriasi. Prancūzijoje gerovės mokesčiu apmokestinamas ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas – vertybiniai popieriai, pinigai, anuitetai. Airija neapmokestina savininko gyvenamosios vietos, o visam kitam NT taikomas fiksuotas mokestis.


Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – Satatybų.info


Europos valstybės dažniausiai NT apmokestina skirtingais tarifais, priklausomai nuo jo vertės, paskirties arba vietos. Lietuvoje šios vertės taip pat diferencijuojamos, tačiau praėjusią savaitę Seimas apsisprendė, kad kitąmet šis mokestis tampa aktualus didesnei žmonių grupei. Jei turite NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, planuokite valstybei kasmet sumokėti 0,5 proc. jo vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys Registrų centras. Iki šiol buvo apmokestinamas tik 220 tūkst. eurų viršijantis turtas: 220–300 tūkst. eurų vertės NT buvo taikomas 0,5 proc. metinis tarifas, 300–500 tūkst. eurų kainuojančiam NT – 1 proc., o 500–1000 tūkst. eurų NT – 2 proc.

Mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, tad šeimoms jis kiek mažiau aktualus – jų atveju NT vertės ribos dvigubėja. Skaudžiausiai tai turėtų paliesti vienišas mamas ir tėvus, auginančius mažiau nei du vaikus, bei vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojus, gyvenančius centrinėje miesto dalyje. Čia vidutinė NT rinkos vertė greičiausiai pateks tarp apmokestinamųjų. Tad naujasis mokestis nepagrįstai apsunkins šių žmonių finansinę situaciją arba, tikėtina, privers ieškoti mažesnę vertę turinčio NT ir atitinkamai kraustytis į „pigesnes“ miesto vietas, toliau gilindamas gentrifikaciją, apie kurią vis garsiau kalbama. Galiausiai tai paveiks visą NT rinką – būstas kaip investicija taps mažiau patrauklus.

Galbūt valstybės biudžetas nuo šio mokesčio ženkliai padidės ir tikrai galėsime skirti daugiau lėšų pradžioje minėtoms visuomenės grupėms? Deja, planuojama tesurinkti 2,5 mln. eurų, kurie nieko neišgelbės valstybiniu mastu, tik skaudžiai palies nemažą dalį piliečių. Labiausiai glumina ne paties mokesčio pagrįstumas, bet šio mokesčio apskaičiavimo tvarka – ji bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės pagal Registrų centro duomenis, o tai neturi nieko bendra su rinkos verte. Padirbėjus ties apskaičiavimo metodika, esu įsitikinęs, būtų galima surinkti didesnę dalį pinigų net nekoreguojant apmokestinamo NT ribų.

Be to, kamšant kitų metų biudžeto skyles, galima būtų pasitelkti jau seniai rinkoje sklandančius NT ekspertų patarimus – kur kas didesne suma biudžetą galima papildyti realizavus bent mažytę dalį valstybei priklausančio apleisto ir nefunkcionuojančio nekilnojamojo turto. Kuris, beje, dar ir reikalauja papildomų kaštų priežiūrai iš to paties valstybės biudžeto, kurio skylės kamšomos.

Apibendrinant, protingai nustatytas ir taikomas NT mokestis būtų puiki praktika, tik niekas negali paaiškinti, kuo grįstas dabartinis mokestis ir kokią realią naudą jis valstybei atneš. Kalbama apie gerovės valstybę, o tuo pat metu kyla rizika dar labiau skurdinti tas visuomenės grupes, kurioms ir taip reikalinga pagalba. O tuo tarpu akis badantis apleistas pačios valstybės NT toliau stūkso ir dar papildomai kainuoja nė nenaudojamas.

Mantas Mikočiūnas
NT ekspertas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...

Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės

Tyrimai rodo, kad atnaujinti būstą nusprendę europiečiai, didžiausią dėmesį skiria vonios kambario bei virtuvės pagerinimui, naujų interjero detalių įsigijimui bei įvairių susidėvėjusių baldų pakeitimui. Visgi, net ir minimalūs pokyčiai būste gali pareikalauti gana didelių...

Praktiškas ir taupus namų apšvietimas – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Įsirengiant būstą, tenka sukti galvą ne tik renkantis tarp milžiniškos moderniausių įrenginių, baldų ar interjero detalių pasiūlos, bet ir suplanuoti tinkamą apšvietimą, kuris būtų gražus, praktiškas ir taupus. Kokį vaidmenį atlieka apšvietimas mūsų namuose...

Kada verta naudoti stoginius ventiliatorius?

Niekam nereikia įrodinėti, kad patalpas vėdinti privaloma, nesvarbu, ar kalbama apie gyvenamąjį namą, ar apie gamybos įmonę. Nuolatinė oro apykaita yra pastato naudotojų komforto ir technologinių procesų saugumo užtikrinimo pagrindas. Stoginiai ventiliatoriai yra veiksminga ir...

Pagalba Ukrainos gyventojams – lietuvių kuriami inovatyvūs balda

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus...

2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Mokslininkai ir draudikai: šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę...

Lietuviai norėtų energiją naudoti efektyviau, tačiau pageidautų daugiau aktualios informacijos

Efektyvaus energijos vartojimo tema yra aktuali 7 iš 10 lietuvių, tačiau tokiai pat daliai gyventojų apie tai trūksta informacijos. Tą rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciatyva atliktas tyrimas. Didžiausias informacijos trūkumas jaučiamas išmanių...

13 savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų

Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau...

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį...

Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir...
spot_img
spot_img