Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Ar jau skaitėte?

Nekilnojamasis turtas. Nuotrauka Nattanan Kanchanaprat iš Pixabay.

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu, kad jų didinimo išvengti greičiausiai nepavyks, todėl ieškoma kantriausiųjų. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis lyg ir galėtų skambėti logiškai remiantis kitų valstybių pavyzdžiu – juk kitur jis didesnis. Tačiau ar jo atnešama nauda – papildomos įplaukos į šalies biudžetą, yra tiesiogiai proporcinga įtampai, kurią jis sukels?

Pats NT mokestis ir jo didinimas iš esmės yra teisinga kryptis ir daugelyje šalių pasitvirtinusi praktika. Štai Portugalija yra nutarusi apmokestinti net ir kilnojamąjį turtą, kuris per pastaruosius 12 metų nepakeitė savo buvimo vietos. Ispanija šį mokestį diferencijuoja pagal nekilnojamojo turto vietą priklausomai nuo gyvenvietės – mokestis miestuose ir kaimuose skiriasi. Prancūzijoje gerovės mokesčiu apmokestinamas ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas – vertybiniai popieriai, pinigai, anuitetai. Airija neapmokestina savininko gyvenamosios vietos, o visam kitam NT taikomas fiksuotas mokestis.


Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – Satatybų.info


Europos valstybės dažniausiai NT apmokestina skirtingais tarifais, priklausomai nuo jo vertės, paskirties arba vietos. Lietuvoje šios vertės taip pat diferencijuojamos, tačiau praėjusią savaitę Seimas apsisprendė, kad kitąmet šis mokestis tampa aktualus didesnei žmonių grupei. Jei turite NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, planuokite valstybei kasmet sumokėti 0,5 proc. jo vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys Registrų centras. Iki šiol buvo apmokestinamas tik 220 tūkst. eurų viršijantis turtas: 220–300 tūkst. eurų vertės NT buvo taikomas 0,5 proc. metinis tarifas, 300–500 tūkst. eurų kainuojančiam NT – 1 proc., o 500–1000 tūkst. eurų NT – 2 proc.

Mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, tad šeimoms jis kiek mažiau aktualus – jų atveju NT vertės ribos dvigubėja. Skaudžiausiai tai turėtų paliesti vienišas mamas ir tėvus, auginančius mažiau nei du vaikus, bei vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojus, gyvenančius centrinėje miesto dalyje. Čia vidutinė NT rinkos vertė greičiausiai pateks tarp apmokestinamųjų. Tad naujasis mokestis nepagrįstai apsunkins šių žmonių finansinę situaciją arba, tikėtina, privers ieškoti mažesnę vertę turinčio NT ir atitinkamai kraustytis į „pigesnes“ miesto vietas, toliau gilindamas gentrifikaciją, apie kurią vis garsiau kalbama. Galiausiai tai paveiks visą NT rinką – būstas kaip investicija taps mažiau patrauklus.

Galbūt valstybės biudžetas nuo šio mokesčio ženkliai padidės ir tikrai galėsime skirti daugiau lėšų pradžioje minėtoms visuomenės grupėms? Deja, planuojama tesurinkti 2,5 mln. eurų, kurie nieko neišgelbės valstybiniu mastu, tik skaudžiai palies nemažą dalį piliečių. Labiausiai glumina ne paties mokesčio pagrįstumas, bet šio mokesčio apskaičiavimo tvarka – ji bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės pagal Registrų centro duomenis, o tai neturi nieko bendra su rinkos verte. Padirbėjus ties apskaičiavimo metodika, esu įsitikinęs, būtų galima surinkti didesnę dalį pinigų net nekoreguojant apmokestinamo NT ribų.

Be to, kamšant kitų metų biudžeto skyles, galima būtų pasitelkti jau seniai rinkoje sklandančius NT ekspertų patarimus – kur kas didesne suma biudžetą galima papildyti realizavus bent mažytę dalį valstybei priklausančio apleisto ir nefunkcionuojančio nekilnojamojo turto. Kuris, beje, dar ir reikalauja papildomų kaštų priežiūrai iš to paties valstybės biudžeto, kurio skylės kamšomos.

Apibendrinant, protingai nustatytas ir taikomas NT mokestis būtų puiki praktika, tik niekas negali paaiškinti, kuo grįstas dabartinis mokestis ir kokią realią naudą jis valstybei atneš. Kalbama apie gerovės valstybę, o tuo pat metu kyla rizika dar labiau skurdinti tas visuomenės grupes, kurioms ir taip reikalinga pagalba. O tuo tarpu akis badantis apleistas pačios valstybės NT toliau stūkso ir dar papildomai kainuoja nė nenaudojamas.

Mantas Mikočiūnas
NT ekspertas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys

Pigiausias šildymo sezonas Lietuvos istorijoje baigėsi. Koks laukia ateinantis?

Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų. Kaip skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“, praėjusį sezoną parduotos energijos apyvarta siekė 4 mln. MWh, palyginus su 3 mln....

Kur pirkti statybų įrankius?

Statybų įrankiai tai pagrindinis prietaisas, kurio reikia kad darbai būtų atlikti, kadangi vien žinių tikrai nepakanka. Labai platus terminas „įrankiai“ reiškia instrumentus, kurie naudojami rankomis. Sąvoka „įranga“ paprastai reiškia įrankių rinkinį, naudojamą vienam tikslui....

Kaip priderinti šviestuvus interjere?

Tinkamai parinktas apšvietimas reiškia komfortą ir patogumą. Juo reikėtų pasirūpinti kuriant namų interjerą. Kiekviename namo kambaryje reikia atidžiai suplanuoti bei apsvarstyti šviesos šaltinių vietą ir šviestuvų tipą taip, kad jie ne tik papildytų namų...

Kodėl verta įsigyti plisuotas žaliuzes?

Nuo pasirinkto langų dekoravimo priklauso viso kambario išvaizda. Langų žaliuzės turėtų turėti dvi pagrindines savybes: būti funkcionalios ir estetiškos. Langas be tinkamos žaliuzės, roleto ar užuolaidos nepabrėš interjero charakterio ir neapsaugos kambario nuo saulės...

Kaip išsirinkti stalą darbui namuose?

Dėl pasaulinės krizės, kurią sukėlė pandemijos padariniai, visuomenė susidūrė su nauja realybe ir daugybe naujų iššūkių. Ne tik Lietuvoje žmonės susidūrė su nesugebėjimu toliau dirbti ir pereiti prie nuotolinio darbo sistemos. Atrodytų, kad tokio...

Kokio dydžio malkinę įsirengti prie pirties?

Malkinė daugeliui atrodo nesudėtingas ir paprastas statinys. Iš esmės taip ir yra, tačiau nors ji ir priskiriama prie nesudėtingų statinių statybos, šiam statiniui taip pat yra taikomi atitinkami reikalavimai. Kaip žinome, malkinės paskirtis gali būti...

Rekuperacinės sistemos įrengimas, ką reiktų žinoti?

Rekuperacinė sistema – tai priverstinė arba dar kitaip – mechaninė vėdinimo sistema, kurios įrengimas reikalauja specifinių žinių. Tokia vėdinimo sistema yra nepalyginamai efektyvesnė nei natūralus vėdinimas, o naujos statybos namams ji yra netgi būtina. Rekuperatoriaus...

Šilumos siurbliai oras-vanduo, kada juos verta rinktis?

Renkantis namų šildymo būdus labai dažnai kyla klausimas, kokį šildymo katilą bei šildymo sistemą pasirinkti. Tai atrodytų labai natūralus ir populiarus klausimus, ypatingai tais atvejais, kuomet pasirinkimų yra daugiau nei vienas. Tačiau taip yra...

Ekspertai apie sodo priežiūrą vasarą: atkreipkite dėmesį į tinkamą pasiruošimą ir apgalvotas investicijas

Sparčiai artėjanti vasara skatina susimąstyti apie darbus, kuriuos verta nudirbti norint džiaugtis maloniu poilsiu nuosavame sode, sodyboje ar tiesiog namų kieme. Ekspertai pastebi, kad dabar yra puikus metas suspėti į pasiruošimo šiltajam sezonui traukinį...

5 mitai apie polistireninį putplastį statybose: pasitikrinkite, ar jais vis dar tikite

Polistireninis putplastis yra itin degus, visiškai neperdirbamas ir juo mėgsta smaguriauti įvairūs graužikai – šie ir panašūs mitai vis dar gajūs visuomenėje. Ypač – tarp žmonių, kurie pirmą kartą planuoja šia medžiaga apsišiltinti savo...

Pavasario darbai darže tęsiasi: 5 svarbiausi patarimai

Gegužė – pats darbymetis sodininkams ir daržininkams, nes šis mėnesis daugelio daržovių sėjos ir sodinimo metas. Visgi gegužę tinka sėti ne visas daržo gėrybes, todėl prieš skubėdami berti sėklas į dirvą, išsinagrinėkite konkretaus augalo...

Auga lai augalai: daržo entuziastės Solveigos Pranckūnės patarimai pradedantiesiems ir patyrusiems

Daržų ir sodų darbymetis balandžio ir gegužės mėnesiais pasiekia patį įkarštį. Tad į šio sezono daržininkystės traukinį norintys suspėti naujokai turėtų suskubti, o patyrę mėgėjai – prisiminti būtiniausius darbus. Ir visai nesvarbu, ar gyvenate...

Nauja realybė: gyventojai ir naujam būstui skolinasi iš namų

Norint pasiskolinti pinigų, į banką vykti nebereikia – Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šiuo metu jau daugiau kaip 90 proc. atvejų tiek konsultacijos dėl būsto paskolos, tiek sutarties pasirašymas vyksta nuotoliniu būdu. Šiemet liepą...

Išmani namų apsauga: nuo skaitmeninių užraktų iki protingų langų

Kino filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ scena, kurioje durų atidarymui nuskaito akies rainelę, pasirodė porą metų prieš tai, kai šis sprendimas buvo sukurtas realybėje. Kurios iš anksčiau buvusių utopinių kino filmų idėjų jau tapo mūsų...