Trys netikėtos priežastys, kodėl į Viršuliškes plūsta vis daugiau gyventojų

Ar jau skaitėte?

Nors Viršuliškės yra mažiausia Vilniaus seniūnija, tačiau per pastaruosius kelerius metus joje apsigyventi suplanavo bent pora tūkstančių naujakurių. Ekspertai sutaria, kad taip yra todėl, kad ši Vilniaus vietovė turi netikėtų ir patrauklių išskirtinumų. Apie tai, kodėl čia plūsta gyventojai, pasakoja istorikas Povilas Andrius Stepavičius ir NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė.

2016–2021 metais Viršuliškėse iš viso parduota beveik tūkstantis naujų butų; jei viename bute ruošiasi gyventi po du gyventojus, į Viršuliškes atsikraustyti suplanavo kone 2 tūkst. žmonių. Tai dešimt kartų daugiau, nei jose gyveno praėjusio amžiaus pradžioje.

Asociatyvi nuotrauka.

„Viršuliškės išgyvena savotišką Renesansą – žmonės jose aktyviai perka butus ir planuoja savo gyvenimus. Tai nestebina, turint omenyje ne tik didelę kokybiškų būstų pasiūlą, puikiai išvystytą socialinę ir susisiekimo infrastruktūrą, bet ir kitus, kiek netikėtus rajono išskirtinumus“, ‒ pastebi NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė.

Vienas iš dviejų dangoraižių centrų sostinėje

Viena iš Viršuliškių išskirtinumo priežasčių – šiame rajone vis sparčiau ryškėjanti urbanistinė kalva. Tai – kompozicinė priemonė, kuria architektai urbanistai siekia išryškinti svarbias ir reikšmingas miesto vietas.

NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė.

Kaip pastebi D. Andrulionienė, Vilniuje šių, dangų raižančių pastatų kvartalų yra vos du – Viršuliškių ir Konstitucijos prospekto.

„Urbanistinės kalvos padeda atnaujinti rajonus, net ir toliau nuo centro sukurti naujų gyvenamųjų ir darbo vietų, paslaugų ir pramogų tiekimo taškų, pritraukti papildomų investicijų. Tai, kad viena iš dviejų Vilniaus urbanistinių kalvų yra Viršuliškėse, lemia, kad šis rajonas tampa vienas svarbiausių Vilniaus pacentrių, galinčių gyventojams pasiūlyti labai kokybišką gyvenimo būdą“, ‒ teigia „Omberg group“ vadovė.

Viršuliškių urbanistinę kalvą sudaro Spaudos rūmai, gyvenamieji namai „Viršuliškių porelė“, ją greitai papildys ir du jau statomi, 70 metrų aukščio gyvenamieji dangoraižiai „Skylum“.

Iš kaimo į išskirtinį rajoną

Dar viena Viršuliškių išskirtinumo priežastis – įdomi vietovės istorija. Istorikas, parodos „Kas į Viršulus?“ kuratorius P. A. Stepavičius pažymi, kad dar ne taip seniai gyvenamasis rajonas buvo šalia sostinės įsikūręs kaimas.

„Pirmą kartą Viršuliškės paminėtos XVIII a. pabaigoje. Tais laikais šio kaimo – kuris, beje, priklausė Pilaitės dvarui bei parapijai – pavadinimas buvo Wierszuliszki. Sunku patikėti, bet dar prieš 70 metų Viršuliškės buvo kaimas šalia Vilniaus miesto, tarpukariu buvęs viena didžiausių vakarinių Vilniaus apylinkių. Sostinės dalimi jis tapo tik praėjusio amžiaus viduryje“, ‒ pasakoja istorikas.

P. A. Stepavičius pabrėžia, kad nors į kitus Vilniaus miesto rajonus Viršuliškės panašios dėl 7-ajam ir 8-ajam dešimtmečiui būdingų devynių ir dvylikos aukštų daugiabučių, tačiau jie turi ir išskirtinumų.

„Viršuliškių statybos projektą parengė Juozas Zinkevičius ir žymi urbanistė Birutė Kasperavičienė, projektavusi ir kitus gyvenamuosius projektus Antakalnio g., Savanorių pr., Žirmūnuose. Senesnieji Viršuliškių daugiabučiai labai išsiskiria balkonais, įdomiais ažūrinių plokščių pastatų fasadais, jungimais, taip pat pastatų forma – rajone dominuoja lenkti, iš oro C raides primenantys daugiabučiai. Be to, aktyvių gyventojų dėka, Viršuliškės yra labai žalios – o juk iki rajono pastatymo tai buvo tušti dirbamieji laukai“, ‒ pastebi ekspertas.

Kokybiško gatvės meno gausa

Trečia netikėta Viršuliškių populiarumo priežastis – gatvės meno gausa. Vienas naujausių gatvės meno pavyzdžių Viršuliškėse – Edgaro Muellerio sukurtas rekordinio dydžio trimatis gatvės piešinys „Meilė ir baimė“, inicijuotas „Omberg group“. Jo ilgis siekia beveik 26 metrus, o plotis – kiek daugiau nei 10 metrų.

„Apklausos bei tyrimai įrodo, kad gatvės menas ne tik pakelia aplink esančio NT vertę, bet pakelia gyventojų nuotaiką, didina jų kūrybiškumą, padeda kurti ir stiprinti bendruomenę. Todėl Viršuliškių gyventojams padovanojome unikalų, rekordinio dydžio trimatį piešinį, simbolizuojantį atgimstančią rajono jaunystę ir kartu įprasminantį mūsų tautos kovą už laisvę. Džiaugiamės, kad šis kūrinys sulaukė didžiulio susidomėjo tarp rajono gyventojų ir tapo nauju traukos tašku Vilniuje“, – teigia D. Andrulionienė.

Įspūdingų gatvės meno pavyzdžių Viršuliškėse yra ir daugiau – Mykolo Saukos skulptūros Viršuliškių miško parke, skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Gintaro Čaikausko 10 metrų aukščio plieninė skulptūra „Suomis“ ir kt.

„Viršuliškėms, kaip ir kitiems gyvybingiems rajonams, būtini aplinkai išskirtinumo, veržlumo suteikiantys traukos objektai. M. Saukos darbai Viršuliškių miško parką iš nuošalaus, tik vietiniams žinomo pušyno jį pavertė į patrauklią, savotišką atmosferą turinčią vietą, o štai T. Gudausko ir G. Čaikausko skulptūra „Suomis“ Viršuliškių skersgatvyje įprasmina žmogaus siekį siekti nepasiekiamo ir vytis savo svajonę“, ‒ pasakoja „Omberg group“ vadovė.

Agnė Belickaitė
Rinkodaros ir komunikacijos vadovė

Interjero dizaineriu tapkite pats: patarimai, kaip įsirengti skoningą būstą

Interjero dizaineriai bet kokios būklės būstą geba paversti skoningu ir jaukiu, tačiau ne visiems tokia paslauga yra įkandama. Architektė, interjero dizaino studijos „Lapukas ir pieštukas“ bendraįkūrėja Martyna Kazlauskienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį,...

ORAI: Šiandien daug kur pasnigs, bus plikledis, galima silpna lijundra

Šiandien daug kur, daugiausia Pietryčių Lietuvoje, pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 4–9 m/s. Temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Lapkričio 25 d. daug kur pasnigs,...

„Ignitis“: energijos duomenų analizė padeda sumažinti energijos švaistymą

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ skatina verslo įmones analizuoti elektros energijos suvartojimo duomenis, nes tai suteikia galimybių padidinti konkurencingumą. Analizuojant duomenis galima sumažinti energijos švaistymą gaminant produktus ar teikiant paslaugas, taip pat ieškoti būdų...

Kintamos ar terminuotai nekintančios palūkanos: kurias vertėtų rinktis imant būsto paskolą

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais...

Dizaineriai ieškos kurortinio būsto vizijos

Cepelino spalvos dangus, vis pabarstantis snaigių, apgaubė mūsų rudenišką kraštovaizdį. Bet net ir niūrokus lietuviškus orus galima praskaidrinti. Kalbant apie būstą, geriausias receptas - skoningi architektūriniai bei dizaino sprendimai. Drąsiomis idėjomis, kaip įsirengti jaukius...

Visko išmesti nebūtina – paprasti patarimai, padėsiantys sumažinti atliekų kiekį

Skaičiuojama, kad kasmet išmetame 2,12 mlrd. tonų atliekų. Netinkamai išmetamos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį – theworldcounts.com duomenimis, kiekvienais metais 13 mln. tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus, užteršiama 280 mlrd. tonų požeminio vandens,...

CAT telefonai: kodėl verti dėmesio?

Tarp puikiai žinomų telefonų gamintojų, gana dažnai vartotojus nudžiuginančių išskirtiniais flagmanais, esti ir tų, kurie demonstruoja puikią kokybę, patikimumą, tačiau yra mažiau žinomi. Vienas iš tokių – CAT ir šio prekės ženklo telefonai, pelnantys...

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų negali įsigyti nuosavo būsto dėl per mažų mėnesio pajamų

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad jų mėnesio pajamos yra nepakankamos nuosavam būstui įsigyti, atskleidė šį rudenį vykdytas tyrimas. Kokie dar veiksniai trukdo šalies gyventojams nusipirkti norimus namus ir kiek žmonių yra sukaupę...

Tauro kalną vilniečiai mato kaip naują turistų traukos objektą

Vilniaus savivaldybėje gyventojams pristatyti atnaujinti Tauro kalno teritorijos sutvarkymo sprendiniai: pėsčiųjų takai, apšvietimas, poilsio zonos, vietos pasiekiamumas įvairiais būdais, želdynų projektavimas. Pamėnkalnio arba Tauro kalnas – itin svarbi vieta vilniečiams, todėl gyventojai aktyviai įsitraukė...

Vienas žodis sutartyje gali gerokai padidinti patalpų nuomos kainą

Energetinių resursų, medžiagų ir statybų kainoms šiemet pasiekus rekordines aukštumas, įkalnėn iš paskos pasileido ir nuomos rinka. Tendencijos tokios pačios ir privataus būsto, ir verslo segmente. Tačiau būsto nuomos terminas paprastai gerokai trumpesnis, nei...

Žemės mokesčiui sumokėti – beveik dvi savaitės  

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst....

Išnagrinėjo vartotojo ir UAB „Perlas Energija” ginčą vartotojo naudai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo vartotojo ir UAB „Perlas Energija” ginčą dėl įmonės veiksmų teisėtumo. Buvo priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiksmus neteisėtais ir tenkinti vartotojo reikalavimus įpareigoti įmonę perskaičiuoti sąskaitą už elektros energiją...

Atsisakantiems iškastinio kuro gyventojams – 6,6 mln. eurų parama

Lapkričio 3 d. baigėsi jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė dar daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų...

Kodėl lietuviai perką nuosavą būstą

Lietuvos gyventojai nuosavą būstą dažniausiai perka dėl noro nebegyventi su tėvais arba nuomojame būste, atskleidė neseniai vykdytas tyrimas. Kokios dar priežastys lemia šalies žmonių sprendimą įsigyti namus ir kokius pagrindinius būsto nuomos trūkumus jie...
spot_img
spot_img