Šiemet gamtos jėgos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei pernai

Ar jau skaitėte?

Lietuvą šiemet kamavo ne tik COVID-19 pandemija, bet ir itin aršios gamtos stichijos. Draudikai skaičiuoja, kad 2020 m. įvairių meteorologinių reiškinių nulemtų įvykių buvo beveik triskart daugiau, palyginti su 2019-aisiais, o jų žalos išaugo du kartus.

„Besibaigiantys metai buvo išties išskirtiniai – nestigo ne tik įtampos dėl pandemijos. Šiemet fiksavome daugiau nei 1 tūkst. pranešimų apie gamtos jėgų ir stichijų padarytas žalas, kai pernai tokių pranešimų buvo 369, o 2018-aisiais – 268. Ypatingai vėjuotas, audringas ir daugiausiai nuostolių atnešęs mėnuo šiemet buvo birželis. Daugiausiai žalų sukėlė birželį siautusios krušos, kurios dažnai kartodavosi, taip pat smarkūs vėjai ir galingos liūtys“, – sako vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

Už gamtos stichijų šiemet sugadintą įmonių ir gyventojų turtą, ūkininkų pasėlius bei transporto priemones draudikai išmokėjo apie 1,3 mln. eurų žalų. Palyginimui – 2019 metais buvo išmokėta apie 626 tūkst. eurų. 

Turtas niokotas sostinėje, automobiliai – Kaune

Gyventojų turtas šiemet dažniausiai nukentėjo Vilniaus mieste ir rajone, nemažai įvykių fiksuota Klaipėdos rajone, Kaune bei Tauragės rajone. Iš kitų miestų gamtos stichijų padarinių gyventojų turtui gausa išsiskyrė Palanga, Jurbarko, Alytaus ir Rokiškio rajonai.

Įmonių turtą gamta dažniausiai taip pat niokojo Vilniaus mieste ir rajone, nedaug atsiliko Klaipėdos miestas ir rajonas bei Šiauliai.

Transporto priemonės šiemet siautusių audrų metu daugiausiai nukentėjo Kauno mieste ir rajone. Kiek mažiau įvykių fiksuota Vilniaus mieste ir rajone bei Klaipėdoje. 

„Kauno regiono automobilių savininkams gamta šiemet buvo ypatingai negailestinga, iš čia gavome daugiausia pranešimų apie apgadintas transporto priemones. 

Kruša itin pavojinga dėl to, kad, pavyzdžiui, poros centimetrų dydžio ledo gabaliukas į žemę skrieja apie 60 km/h greičiu, tad krisdamas jis palieka nemenkas skyles. Šiemet buvo fiksuotas ne vienas atvejis, kai krentantys ledukai buvo ir kur kas didesni. Nuo tokių stambių kritulių dažnai nukenčia namų stoglangiai, o automobiliams toks „dušas“ paprastai tampa itin skausmingas ir nuostolingas. Beje, 2020-aisiais audrų metu apskritai nukentėjo kaip niekad daug automobilių“, – sako M. E. Goliančik. 

Didžiausios žalos – dėl nuplėštų stogų ir užlietų patalpų

Nekilnojamam turtui didžiausias žalas šiemet sukėlė ne tik kruša, bet ir stiprūs vėjai, liūtys, kai vėjo šuorai pakeldavo ar net visai nuplėšdavo stogus, o smarkūs lietūs užpildavo patalpas ir jose esantį turtą, ūkininkams suguldė daug javų laukų.

E. Goliančik teigimu, didžiausia žala vėjui nuplėšus stogą šiemet siekė daugiau nei 51 tūkst. eurų. Šiuo atveju be stogo liko grūdų sandėlis. Didžiausius nuostolius dėl krušos šiemet taip pat patyrė ir įmonės – draudikai išmokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų dėl krušos sudaužytų 70 stoglangių. 

Gyventojų patirta didžiausia žala šiemet siekė daugiau nei 13 tūkst. eurų: dėl stiprios liūties buvo apsemtas rūsys, apgadinti jame buvę buities prietaisai, baldai, kiti daiktai.  

Draudikų duomenimis, gyventojų turtui gamtos jėgos šiemet sukėlė žalų už daugiau nei 420 tūkst. eurų (2019 m. – apie 146 tūkst. eurų), įmonėms – už daugiau nei 369 tūkst. eurų (2019 m. – apie 93 tūkst. eurų), žalos už transporto priemonių apgadinimus siekė 342 tūkst. eurų (2019 m. – apie 101 tūkst. eurų). 

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

Pranašaujant stiprų vėją, draudikai pastebi vieną tendenciją

Sinoptikams vėl kalbant apie artėjančius didžiulius vėjo gūsius, draudikai pastebi, kad kasmet vis daugėja žalų dėl stichinių nelaimių: nukenčia gyvenamieji namai, priestatai, o kainos šioms žaloms apmokėti – vis auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai...

Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai gyvenamai vietai. Besikeičiančios nekilnojamojo turto ir darbo rinkos sąlygos gali...

Pagrindinė kliūtis įsigyti būstą – nepakankamos gyventojų pajamos ir santaupos

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai...

Savivaldybė galės paprasčiau nupirkti socialinį būstą

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nutarimo pakeitimams, kurie leis savivaldybėms paprasčiau ir greičiau įsigyti socialiniam būstui skirtus butus. 10 įdomių faktų apie loterijas Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai Sudoku Online: Žaisti...

Kokius dažus lauko baldams rekomenduoja specialistai?

Mediniai gaminiai, ypatingai naudojami lauke, reikalauja išskirtinės apsaugos ir priežiūros. Jie nuolatos yra veikiami aplinkos poveikio – saulės, lietaus, vėjo, o kur dar įvairūs medieną ardantys vabzdžiai. Taigi, norėdami prailginti savo lauko baldų tarnavimo...

Ar sudėtinga įsirengti automatinius vartus garaže?

Garažas automobiliui – tai vienas, o automatiniai garažo vartai – antras dalykas, kiekvieno patogumus ir komfortą mėgstančiojo prioritetų sąraše. Jie garažą be automatinių vartų vadina tiesiog nedovanotina klaida ar net nesusipratimu ir niekaip negali...

V. Skaisgirė netrukus įsikels į naujus namus

Televizijos laidų prodiuserė Vaida Skaisgirė jau daugiau nei pusmetį gyvena nekantriu laukimu, kada galės įsikelti į naujuosius namus, kuriuose vis dar intensyviai vyksta remonto darbai. Vaidos namus įrenginėjanti interjero dizainerė Viktorija Matulevičienė pasidalino buto...

Planuojančių namų remontą augančios kainos negąsdina: ekspertai pataria imtis darbų rudenį

Per pandemiją gyventojų dėmesys savo gyvenamajai aplinkai išaugo, tačiau norintys atnaujinti namus jau kurį laiką susiduria su problema – augančiomis remonto darbų ir medžiagų kainomis bei reikiamų meistrų trūkumu. Statistikos departamento duomenimis, pastatų remonto...

154 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų taps žaliava keliams ir pamatams

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems...

Kada reikia mokėti mokestį už galios dedamąją, net jeigu vartotojas nevartoja elektros?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO neskaičiuoti objektui galios dedamosios mokesčio ir grąžinti vartotojo sumokėtas sumas, nepagrįstas. Vartotojas kreipimesi...

FNTT apie nekilnojamojo turto sektorių: matomos pinigų plovimo rizikos

Prekyba nekilnojamuoju turtu išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais...

Kokią smulkiąją buitinę techniką vertėtų turėti kiekvienuose namuose?

Namuose praleidžiame tikrai nemažai laiko, todėl čia nestinga ir įvairių darbų, kuriuos turime atlikti. Laimei, buitį mums lengvina įvairūs elektriniai prietaisai, kurie padeda paprasčiau ruošti maistą ar kavą, palaikyti tvarkingus drabužius, ir t.t. Kai...

Unitazo pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį?

Įsirenginėdami namus, dažniausiai didžiausią dėmesį skiriame baldams ir bendram interjerui. Tačiau vonios kambarys – taip pat labai svarbus. Ir čia tiek vonios baldai, tiek santechnikos įranga yra vienodai svarbi. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad...

Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?

Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT...