Įspūdingo parko apsuptyje – ramybė ieškantiems poilsio ir gastronominių atradimų

Ar jau skaitėte?

Užsitęsęs karantinas sukėlė nostalgiją dar neaplankytiems šalies kampeliams, jų neatrastiems herojams ir legendoms. Istorikai ir kultūrinį paveldą puoselėjantys verslininkai sako, jog lietuviai iš tiesų vertina šalies gamtą ir istoriją, tad iki karantino sugriežtinimų daug keliautojų skubėjo apsilankyti Lietuvos dvaruose, pasimėgauti gurmaniška vietos virtuve ir taip iš arčiau pažinti kultūrinį dvarų palikimą.

Architektūros istorikas Marius Daraškevičius pasakoja, kad lietuviškoje terminologijoje, dvaras reiškia kiemą, kuris iki XIX amžiaus tebuvo panašesnis į aikštę, kurioje dominavo mediniai, rečiau – mūriniai rūmai, stovėjo svarbūs reprezentaciniai pastatai, tokie kaip oficinos, svirnas, pavolušas (vertingų daiktų saugykla), stainia, virtuvė, o kartais ir oranžerija. Visa tai formavo margą, dinamišką, labai savitą medinės etninės architektūros bendrą vaizdą. Tokį pagrindinį dvaro kiemą prancūzai vadina garbės kiemu, kitaip – cour d‘honneur, taip jį atskirdami nuo ūkinių kiemų, kurių būta ir Lietuvos dvaruose.

Viešbučio vidus.

„Nuo XVIII amžiaus paskutiniojo ketvirčio, Lietuvos dvaruose plintant griežtomis taisyklėms susaistytai klasicistinei architektūrai bei angliškiems peizažiniams parkams, pradeda kisti ir reprezentacinio kiemo vaizdas. Uždara aikštė suliejama su parku, taip siekiant ją atverti ir išlaisvinti. Kieme idealiu atveju paliekami tik griežtai centre įkomponuoti rūmai, dvi oficinos iš abiejų jų šonų, o centre įrengiama apvalus ar ovalus apvažiavimo žiedas, kurio viduryje veši gėlynas, dar vadinamas klomba“, – paaiškina istorikas.



Jis priduria, kad svarbūs reprezentacinio kiemo formantai buvo oficinos – jų stilistinė architektūra ir statybos kokybė buvo itin aukšta, o įranga artėjo prie bajorų rūmų lygmens. M. Daraškevičius pasakoja, kad oficinose gyveno atvykę svečiai, aukštesnio rango samdomi žmonės, tokie kaip guvernantė, virėjas, ūkvedys, rūmų ekonomė ar sodininkas. Juose taip pat senatvėje būdavo apgyvendinamos vaikų auklės.

Architektūros istorikas Marius Daraškevičius.

„Svarbu pabrėžti, kad oficina – statuso simbolis, mat neturtingų vidutinių ir smulkių bajorų dvaruose oficinų nebūdavo. Štai viename lankomiausių Šakių regione kultūros objektų Zyplių dvare, XIX amžiaus pirmoje pusėje statant klasicistinius rūmus, buvo sekta šia pavyzdine schema: centre pastatyti rūmai, šonuose – dvi oficinos, kiek giliau – virtuvė, centre – žalia, žydinti oazė“, – pamini architektūros istorikas.

Šiandien Zyplių dvaro lankytojus žavi išlikusi XIX a. neobarokinio stiliaus architektūra bei įspūdingas parkas, kurį puošia balzaminių tuopų bei skroblų alėjos. Buvusioje dvaro vežiminėje įsikūręs ir Zanavykų muziejus, supažindinantis lankytojus su krašto istorija. Zyplių dvaro virtuvėje veikia ir LDK laikus menančiais patiekalais garsėjantis restoranas „Kuchmistrai“, į kurį užsukę maisto mylėtojai gali paragauti virtuvės šefo-kuchmistro ruoštų patiekalų, dalyvauti degustacijose ir edukacijose.

Ieškantiems poilsio ar galimybės pabėgti nuo miesto šurmulio, įsikuriant ramioje, Lietuvos istorija alsuojančioje aplinkoje, dešiniojoje Zyplių dvaro oficinoje praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė unikalus viešbutis. Jo svečiai ne tik gali apsistoti kambariuose, kuriuose restauruota interjero puošyba ir įrangos elementai, bet ir patirti tai, kaip galėjo gyventi Lietuvos dvarų svečiai.

Lietuviškų tradicijų puoselėjimą Šakių regione palaikantis verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad dažnas ieško ramybės atokesnėse šalies vietovėse, o tokią galimybę suteikia unikali poilsio vieta dvaro oficinoje. Anot jo, lietuviai mėgsta lankytis ir apsistoti istorinėse erdvėse, kurios primena apie besikeičiančius laikus ir leidžia iš arčiau susipažinti su protėvių palikimu.

Zypliu dvaro oficina. Nuotrauka Mariaus Sarapino.

„Oficina, kurioje įsikūręs viešbutis, stovi ko gero gražiausioje dvaro teritorijos dalyje, priešais – istoriniai rūmai, aplink – parkas, kuris žavi visais metų laikais. Viešbutyje apsistoję svečiai turės galimybę pasijusti lyg XIX amžiaus dvaro gyventojų ar svečių kambariuose, patobulintuose šiuolaikiniu komfortu. Klientai taip pat galės susipažinti su atkurtais dvariškos virtuvės patiekalais, kuriuos, remdamasis istoriniais receptais, paruoš šalia esančio restorano kuchmistras“, – pasakoja A. Tarnauskas.

Zyplių dvaro ansamblį šiuo metu sudaro net 11 išlikusių pastatų bei 21 ha dydžio parkas. Dalyje oficinos patalpų, kurioje atvertas viešbutis, atkurtas sienų trafaretinis dekoras, išsaugoti išlikę autentiški fragmentai, taip pat restauruota pirmoje patalpoje išlikusi skliautinė niša su medinėmis lentynomis. Restauruota išlikusi keraminių plytų danga, remontuotas ir restauruotas sienų mūro tinkas, plytų mūro dūmtraukiai pastogėje.

Zyplių dvaro oficinoje įrengtas viešbutis ne tik atkartoja Lietuvos dvarų istorijos fragmentus, bet ir išsiskiria savo modernumu bei saugumu. Viešbutyje nėra įprastos registratūros, o rezervacijos, kurias galima atlikti jau dabar, veikia elektroninėje erdvėje.

Zyplių dvaras

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...

Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės

Tyrimai rodo, kad atnaujinti būstą nusprendę europiečiai, didžiausią dėmesį skiria vonios kambario bei virtuvės pagerinimui, naujų interjero detalių įsigijimui bei įvairių susidėvėjusių baldų pakeitimui. Visgi, net ir minimalūs pokyčiai būste gali pareikalauti gana didelių...

Praktiškas ir taupus namų apšvietimas – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Įsirengiant būstą, tenka sukti galvą ne tik renkantis tarp milžiniškos moderniausių įrenginių, baldų ar interjero detalių pasiūlos, bet ir suplanuoti tinkamą apšvietimą, kuris būtų gražus, praktiškas ir taupus. Kokį vaidmenį atlieka apšvietimas mūsų namuose...

Kada verta naudoti stoginius ventiliatorius?

Niekam nereikia įrodinėti, kad patalpas vėdinti privaloma, nesvarbu, ar kalbama apie gyvenamąjį namą, ar apie gamybos įmonę. Nuolatinė oro apykaita yra pastato naudotojų komforto ir technologinių procesų saugumo užtikrinimo pagrindas. Stoginiai ventiliatoriai yra veiksminga ir...

Pagalba Ukrainos gyventojams – lietuvių kuriami inovatyvūs balda

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus...

2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Mokslininkai ir draudikai: šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę...

Lietuviai norėtų energiją naudoti efektyviau, tačiau pageidautų daugiau aktualios informacijos

Efektyvaus energijos vartojimo tema yra aktuali 7 iš 10 lietuvių, tačiau tokiai pat daliai gyventojų apie tai trūksta informacijos. Tą rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciatyva atliktas tyrimas. Didžiausias informacijos trūkumas jaučiamas išmanių...

13 savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų

Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau...

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį...

Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir...
spot_img
spot_img