Dūmų detektorių turi kas 5 gyventojas, gesintuvas – kas antruose namuose

Ar jau skaitėte?

Nors nuo reikalavimo privalomai gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominį dūmų detektorių praėjo jau beveik treji metai, lietuviai vis dar linkę rizikuoti savo pačių sveikata ir gyvybe. Draudimo bendrovės Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo, kad net 20 proc. Lietuvos gyventojų namuose neturi dūmų detektoriaus, dar 15 proc. ir turėdami juo tinkamai nesinaudoja.



Situacija gerokai prastesnė ir su smalkes identifikuojančiais anglies monoksido detektoriais, gesintuvais – jų nenaudoja praktiškai kas antras gyventojas: 46 proc. gyventojų neturi smalkių detektoriaus, gesintuvo – net 53 proc.

Gyventojų abejingumas neramina

Pasak vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės privataus turto produkto vadovo Tomo Sinkevičiaus, iškalbinga statistika kelia nerimą – panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių neįžvelgia gaisro, kaip didelės grėsmės.

Apklausos duomenimis, didžiausia problema yra sostinėje ir kituose dideliuose Lietuvos miestuose: Vilniuje dūmų detektoriaus neturi 24 proc. gyventojų, kai kaimo vietovėse šis skaičius yra 15 proc.

Duomenys panašiai pasiskirsto ir kalbant apie smalkių jutiklius, gesintuvus – anglies monoksido detektorius kaimuose žmonės juos linkę įsirengti dažniau (56 proc.) nei didžiuosiuose miestuose (50 proc.), gesintuvai, kaip apsaugos priemonė, taip pat regionuose naudojami dažniau (52 proc.) nei gausiau apgyvendintose vietose (42 proc.).

Detektoriai reikalingi kiekvienuose namuose

„Neretai manoma, kad anglies monoksido detektorius ar gesintuvas aktualus tik privačiuose, malkomis šildomuose namuose, kuriuose yra židinys, krosnis ar dujinis šildytuvas, tačiau toks įsitikinimas – klaidingas. Remiantis draudimo bendrovės statistika, maždaug pusė gaisrų kyla butuose, dauguma jų – dėl elektros sistemų gedimų. Žmogui nuodingas nematomas dujas patalpose identifikuojantis anglies monoksido detektorius gali padėti išsaugoti gyvybę, gesintuvas – namuose esantį turtą, brangius daiktus“, – kalbėjo T. Sinkevičius.

Specialistas taip pat pataria turtą drausti – tokiu atveju, įvykus nelaimei, draudimo bendrovė atlygintų sunaikinto turto žalą. Ir nors emocinės daiktų vertės įkainoti finansiškai veikiausiai nepavyktų, apdraudus būstą galima jaustis saugiau.

Tačiau nereiktų pamiršti, kad vien turėti detektoriaus nepakanka, siekiant užtikrinti efektingą apsaugą, reikia jį reguliariai prižiūrėti.

Išsikrovus baterijai prietaisus nukabina

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurelijaus Česūno, bent kartą metuose, o geriausia – kas kelis mėnesius, vertėtų patikrinti ar minėti prietaisai tinkamai veikia, ar veikia gesintuvas, ar neturi kokių nors pažeidimų – tai reglamentuoja ir Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST).

Jo teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl susiduriama su problemomis – išsikraunančios prietaisų baterijos. Ir nors visi dūmų signalizatoriai turi baterijos išsikrovimo perspėjimo funkciją ir baigiantis baterijos gyvavimo trukmei pasigirsta šaižus pertraukiamas signalas, dalis gyventojų daro kitą klaidą – užuot pakeitę bateriją, nusprendžia nukabinti patį detektorių.



„Tokiu atveju gyventojas, išgirdęs perspėjimo signalą, turėtų nedelsiant pasikeisti autonominio dūmų signalizatoriaus bateriją. Rinkoje dažniausiai prekiaujama ilgo galiojimo „Long life“ arba įprastomis baterijomis, kurių trukmė – 1–2 metai. Nors autonominių dūmų signalizatorių patikros laikotarpį nustato gamintojas, jis pažymi ir tai, kokią bateriją reiktų naudoti.“ – pasakojo A. Česūnas.

Baltijos kaimynės rūpinasi atsakingiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per pastaruosius trejus metus fiksavo 527 pažeidimus, susijusius su neatlikta gesintuvų patikra, iš jų 140 – 2020 metais (2018 metais buvo fiksuojami 183, 2019-aisiais – 204 pažeidimai). Tai sudaro apie 2 proc. visų nustatomų BGST pažeidimų.

„Atkreipiu dėmesį, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai netikrina individualiuose namuose laikomų gesintuvų, o yra tikrinami tik I-III grupės objektuose laikomi gesintuvai. 2020 metais buvo patikrinta 8711 gyventojų būstų ir nustatyta, kad autonominius dūmų signalizatorius turėjo įsirengę 5254 būstai“, – komentavo A. Česūnas.

Apklausa buvo atlikta ir Latvijoje, Estijoje. Šiose šalyse daugeliu atvejų rodikliai kiek geresni – Estijoje dūmų detektoriaus neturi 5 proc. gyventojų, Latvijoje – 12 proc. Šiaurės kaimynai taip pat dažniau linkę tikrinti detektorių būklę. Latvija Lietuvą lenkia liūdna statistika anglies monoksido detektorių požiūriu – čia prietaisų neturi net 62 proc. gyventojų.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.

Milda Lomsargienė
Komunikacijos vadovė
„If P&C Insurance AS“ filialas

Daugiau erdvės ar kambarių: kokį būstą renkasi lietuviai?

Renkantis būstą vienu svarbiausių kriterijų neabejotinai yra jo plotas. Tačiau net ir identiško ploto butai gali būti visiškai skirtingi, o tai visų pirma priklauso nuo pačių gyventojų prioritetų. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės...

Aktualu nuomojantiems turtą – apsisaugosite net nuo pajamų negavimo

„Lietuvos draudimas“ ir proptech startuolis „Properenty.lt“ klientams pristatė naują specializuotą ilgalaikės nuomos draudimą, kuris nuomotojui leis apsidrausti net nuo laikino pajamų negavimo, o nuomininkui – nuo gyvenimiškų nelaimių, kurių nuostolių iki šiol nepadengdavo joks...

Keičiantis karantino sąlygoms, keičiasi ir iššūkiai – jie taip pat kelia būsto kainas

Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama, daugiausia, per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai...

Svajonių būsto paieškos – kuo lietuvių pasirinkimai skiriasi nuo Baltijos kaimynių ir skandinavų?

Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus dažnai skiriasi – ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT...

Pigiausias šildymo sezonas Lietuvos istorijoje baigėsi. Koks laukia ateinantis?

Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų. Kaip skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“, praėjusį sezoną parduotos energijos apyvarta siekė 4 mln. MWh, palyginus su 3 mln....

Kur pirkti statybų įrankius?

Statybų įrankiai tai pagrindinis prietaisas, kurio reikia kad darbai būtų atlikti, kadangi vien žinių tikrai nepakanka. Labai platus terminas „įrankiai“ reiškia instrumentus, kurie naudojami rankomis. Sąvoka „įranga“ paprastai reiškia įrankių rinkinį, naudojamą vienam tikslui....

Kaip priderinti šviestuvus interjere?

Tinkamai parinktas apšvietimas reiškia komfortą ir patogumą. Juo reikėtų pasirūpinti kuriant namų interjerą. Kiekviename namo kambaryje reikia atidžiai suplanuoti bei apsvarstyti šviesos šaltinių vietą ir šviestuvų tipą taip, kad jie ne tik papildytų namų...

Kodėl verta įsigyti plisuotas žaliuzes?

Nuo pasirinkto langų dekoravimo priklauso viso kambario išvaizda. Langų žaliuzės turėtų turėti dvi pagrindines savybes: būti funkcionalios ir estetiškos. Langas be tinkamos žaliuzės, roleto ar užuolaidos nepabrėš interjero charakterio ir neapsaugos kambario nuo saulės...

Kaip išsirinkti stalą darbui namuose?

Dėl pasaulinės krizės, kurią sukėlė pandemijos padariniai, visuomenė susidūrė su nauja realybe ir daugybe naujų iššūkių. Ne tik Lietuvoje žmonės susidūrė su nesugebėjimu toliau dirbti ir pereiti prie nuotolinio darbo sistemos. Atrodytų, kad tokio...

Kokio dydžio malkinę įsirengti prie pirties?

Malkinė daugeliui atrodo nesudėtingas ir paprastas statinys. Iš esmės taip ir yra, tačiau nors ji ir priskiriama prie nesudėtingų statinių statybos, šiam statiniui taip pat yra taikomi atitinkami reikalavimai. Kaip žinome, malkinės paskirtis gali būti...

Rekuperacinės sistemos įrengimas, ką reiktų žinoti?

Rekuperacinė sistema – tai priverstinė arba dar kitaip – mechaninė vėdinimo sistema, kurios įrengimas reikalauja specifinių žinių. Tokia vėdinimo sistema yra nepalyginamai efektyvesnė nei natūralus vėdinimas, o naujos statybos namams ji yra netgi būtina. Rekuperatoriaus...

Šilumos siurbliai oras-vanduo, kada juos verta rinktis?

Renkantis namų šildymo būdus labai dažnai kyla klausimas, kokį šildymo katilą bei šildymo sistemą pasirinkti. Tai atrodytų labai natūralus ir populiarus klausimus, ypatingai tais atvejais, kuomet pasirinkimų yra daugiau nei vienas. Tačiau taip yra...

Ekspertai apie sodo priežiūrą vasarą: atkreipkite dėmesį į tinkamą pasiruošimą ir apgalvotas investicijas

Sparčiai artėjanti vasara skatina susimąstyti apie darbus, kuriuos verta nudirbti norint džiaugtis maloniu poilsiu nuosavame sode, sodyboje ar tiesiog namų kieme. Ekspertai pastebi, kad dabar yra puikus metas suspėti į pasiruošimo šiltajam sezonui traukinį...

5 mitai apie polistireninį putplastį statybose: pasitikrinkite, ar jais vis dar tikite

Polistireninis putplastis yra itin degus, visiškai neperdirbamas ir juo mėgsta smaguriauti įvairūs graužikai – šie ir panašūs mitai vis dar gajūs visuomenėje. Ypač – tarp žmonių, kurie pirmą kartą planuoja šia medžiaga apsišiltinti savo...