FNTT apie nekilnojamojo turto sektorių: matomos pinigų plovimo rizikos

Ar jau skaitėte?

Prekyba nekilnojamuoju turtu išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais pinigais, o NT bendrovės bei brokeriai neatlieka išsamių klientų ir jų turimų lėšų kilmės tikrinimų, nepraneša apie įtartinas operacijas.

- Reklama -


FNTT atliktos NT sektoriaus strateginės analizės duomenimis, per pastaruosius dvejus su puse metų minimali NT sandoriuose panaudota grynųjų pinigų suma galėjo sudaryti daugiau kaip 169 mln. eurų.

Nuotrauka Greyson Joralemon iš Unsplash.

„Mūsų atliktas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas išskyrė rizikingiausius sektorius, tarp kurių – ir NT prekybos sektorius. Pagal tai pinigų plovimo prevencijos ekspertai atliko šio sektoriaus strateginę analizę, kuri parodė, kad tik nedidelė dalis įpareigotųjų subjektų – NT agentūrų, tarpininkų ir brokerių – laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (PPTFPĮ) nustatytų reikalavimų dėl kliento ir jo lėšų kilmės tikrinimo ar praneša apie įtartinas pinigines operacijas ar atsiskaitymus grynaisiais pinigais“, – sako Mindaugas Petrauskas, FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Anot M. Petrausko, strateginė sektoriaus analizė buvo atliekama siekiant nustatyti NT rinkos sektoriaus rizikas Lietuvoje. Prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais laikoma vienu iš lengviausių būdų paslėpti neteisėtu būdu įgytas pajamas, tam nereikia specialių žinių, o sandoriai atliekami ypač greitai. FNTT pareigūnams žinomos schemos, kai NT pardavimai deklaruojami mažesne pardavimo kaina nei už parduodamą turtą gautas atsiskaitymas.

Atlikus NT sektoriaus strateginę analizę nustatyta, kad įpareigotieji subjektai nepraneša FNTT apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ir kt. Taip pat tik nedidelė dalis įpareigotųjų subjektų – 7,8 proc. iš analizuotų įmonių – bent kartą teikė informaciją apie sandorių metu gautą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų. Tik apie 16 proc. iš vertintų agentūrų vykdė PPTFPĮ numatytus reikalavimus.

Gavęs NT sektoriaus strateginės analizės informaciją, FNTT Priežiūros skyrius jau trečią mėnesį vykdo NT rinkoje veikiančių subjektų patikrinimus.

- Reklama -


Iš jau patikrintų subjektų, nustatyta 10 galimų PPTFPĮ pažeidimo atvejų, tiek pat galimų pažeidimų nustatė ir kitų FNTT teritorinių padalinių pareigūnai. Išryškėjo tendencija, kad tikrinti subjektai neteikia informacijos FNTT apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius, klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų, netaiko pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių.

Pastebėta, kad būtent informacijos neteikimas FNTT yra vienas šiurkščiausių įstatymo pažeidimų, kadangi tokiu atveju nei įtartini sandoriai, nei klientų atsiskaitymai grynaisiais pinigais stambiomis sumomis nėra prevenciškai išanalizuojami FNTT pareigūnų. Patikrinimų metu nustatytus duomenis toliau nagrinės PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija, kuri spręs ar pažeidimai rimti ir skirs proporcingas poveikio priemones.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams gali skirti poveikio priemones – nuo 0,5 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (jeigu 10 proc. bendrųjų metinių pajamų yra daugiau kaip 5,1 mln. eurų) arba nuo 2 tūkst. eurų iki 5,1 mln. eurų (jeigu 10 proc. bendrųjų metinių pajamų yra mažiau kaip 5,1 mln. eurų).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija

TOP naujienos

Planuojate genėti ar kirsti medžius? Tai turite padaryti iki kovo vidurio

Artėjant pavasariui tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojai ima planuoti aplinkos tvarkymo ir pasiruošimo šiltajam metų sezonui darbus. Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity...

„Orlen Lietuvos“ reaktoriaus kelionė baigta: pasiekė gamyklą Mažeikiuose, vyks įrenginio statybos

„Orlen Lietuvos“ reaktoriaus kelionė baigta – pirmadienį jis atvyko į Mažeikiuose esančia gamyklą, Eltai patvirtino bendrovės atstovė spaudai Kristina Gendvilė. Ji pažymėjo, kad dabar iki...

Būsto rinkos traukinį stabdo nežinomybė, bet ilgainiui gali atsirasti intriguojančių pokyčių

Netikėtai visam pasauliui ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė...

Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar...

„Bonava Lietuva“ gavo leidimą pirmojo daugiabučio statyboms Vilniuje – Pašilaičiuose iškils „Vakarų lėnas“

Švedijos kapitalo nekilnojamo turto (NT) bendrovei „Bonava Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą pradėti projekto „Vakarų lėnas“ statybas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone. Imtis darbų bendrovė planuoja nedelsiant, o statybų finišas numatytas kitų metų pabaigoje. Nors...

Gražūs namai už mažai: panaudokite šiuos produktus iš savo virtuvės – ir pinigų medis...

Dėl tankių, gražiai blizgančių lapų ir ilgų į šonus besidriekiančių stiebų zamiokulkas, kitaip dar vadinamas pinigų medžiu, yra be galo mėgstamas. Žiemą šis elegantiškas augalas sulaukia didelio pirkėjų dėmesio, kai namus norisi pagyvinti žaluma...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS