V. Jonutis: prieš akis – pigiausias šio amžiaus šildymo sezonas

Ar jau skaitėte?

Didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint...

Elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo dalyvių skaičius perkopė 35 tūkstančius

Nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko daugiau nei 35 tūkst. iš per 98 tūkst. į pirmąjį rinkos liberalizavimo etapą patekusių gyventojų. Lapkričio 18 d. duomenimis,...

Vėl skaudi nelaimė – dėl nesaugaus darbo iškasoje žuvo darbuotojas

Vakar Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais...

Dar prieš šildymo sezono pradžią Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, jog spalį šilumos kainos bus net 15 proc. žemesnės nei pernai. Įvertinus biokuro ir dujų rinkos kainų svyravimus, tikėtina, kad ši tendencija išliks viso šildymo sezono metu. O į skaičiavimus įtraukus ir infliaciją bei pajamų augimą – gauname bene pigiausią šildymo sezoną šiame amžiuje.

Šildymas. Nuotrauka Dominik Kuhn iš Unsplash.com

Šildymo, vienos svarbiausių paslaugų Lietuvoje, kainos visuomet buvo visuomenės dėmesio centre. Per pastaruosius 13 metų, nuo 2007-aisiais prasidėjusio staigaus jų kilimo, Lietuvos šilumos ūkis iš principo persiorganizavo, gamtines dujas kaip pagrindinį šilumos šaltinį pakeitė biokuras, o laikai, kai šilumos kainos tiesiogiai priklausė nuo vienašalių „Gazprom“ sprendimų, prisimenami kaip nemalonus sapnas.

Šiandien šildymo kainos grįžta į 2007-ųjų metų lygį, tačiau, įvertinus kitus pokyčius, šiluma tapo gerokai pigesnė. Šiuo metu sunkiai rasime produktą ar paslaugą, kurio kaina 13 metų būtų išlikusi ta pati. O vidutinis darbo užmokestis didėjo 2,2 karto, vidutinė pensija – 2,35 karto.

Kaip pokyčiai šilumos ūkyje tai atrodo skaičiais? Tipinis sovietinės statybos nerenovuoto daugiabučio 60 kv.m. butas žiemos mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 1030 kWh šilumos energijos. Tokio buto šildymui 2007 metais reikėjo išleisti 28 proc. vidutinės pensijos arba 11 proc. vidutinės algos. 2020-aisiais to paties buto šildymui pakaks 12 proc. vidutinės pensijos ir 5 proc. vidutinės algos – šildymo paslaugos įperkamumas pagerėjo kartais.

Šildymo kainų tendencijos

Spalį visos šalies šilumos kainų vidurkis siekė 3,66 eur ct/kwh, tačiau šis mėnuo dar nėra laikomas pilnaverčiu šildymo mėnesiu. Tradiciškai viduržiemy kainos auga, tačiau vargu ar pasieks praėjusio šildymo sezono kainas, kai atskirais mėnesiais ji nekrisdavo žemiau nei 4,49 ct/kwh.

Prognozuojama, kad šio šildymo sezono metu vidutinė kaina neperkops 4 ct/kwh. Reikia pastebėti, kad tai yra vidurkis, o atskiruose miestuose kaina gali skirtis nuo 3 ct/kwh iki 8 ct/kwh.

Net daugiau nei prognozuojama ūgtelėjusios kuro kainos didesnės įtakos prognozuojamai šilumos kainai neturėtų turėti. Šilumos gamybos įmonės jau yra įsigijusios maždaug 70 proc. biokuro, kurio gali prireikti šį šildymo sezoną. Likusio 30 proc. biokuro kainą lems situacija biokuro rinkoje. Bet kol kas situacija yra palanki nusprendusiems surizikuoti ir palaukti, nes trumpalaikiais sandoriais biokuras nuperkamas pigiau, nei šiuo metu tiekiamas pagal ilgalaikius įsipareigojimus.

Šiuo metu apie 70 proc. šilumos energijos pagaminama iš biokuro, apie 30 proc. – iš gamtinių dujų, tad šių kuro rūšių kainos daro didžiausią įtaką šildymo kainoms.

Biokuras pinga jau 8 metus iš eilės ir šiemet 1 kWh biokuro kaina siekia vos 1 centą už kilovatvalandę ir yra apie 20 proc. mažesnė nei pernai. Šiuo metu kuro kaina sudaro tik 30-40 proc. galutinės šilumos kainos. Visa kita kainos dalis – šilumos gamybos infrastruktūros išlaikymo kaštai ir maržos, kurių dydis jau nepriklauso nuo biokuro ar gamtinių dujų rinkų tendencijų.

Pagrindinės šilumos kainų kritimo priežastys

Svarbiausia priežastis yra ta, jog šiuo metu tiek biokuro, tiek gamtinių dujų kainos yra nematytose žemumose, 15 proc. žemesnės nei pernai. Lyginant su kainų piku 2012 metais, šiuo metu biokuras kainuoja 50 proc., gamtinės dujos – 70 proc. pigiau.

Biokuras, lyginant su dujomis, ilgą laiką buvo patrauklesnis ne tik kaina, bet ir nauda valstybei, nes šilumos gamybos žaliavoms skirtos lėšos likdavo Lietuvoje – kasmet apie 100 mln. eurų.

Šiuo metu ši situacija kinta, biokuro importas iš Baltarusijos siekia apie 25-30 proc. viso sunaudojamo biokuro. Baltarusijos rublio kurso kritimas euro atžvilgiu (nuo metų pradžios nuvertėjimas viršija 30 proc.) skatina dar didesnį importą, o vietiniai miškininkai yra linkę stabdyti biokuro žaliavos gamybą. Tai verčia sunerimti, nes pasikeitus tendencijoms Baltarusijoje gali paaiškėti, jog Lietuvoje biokuro gamintojai yra itin susilpnėję ir jiems bus sunkiau kovoti su importinės žaliavos tiekėjais.

Antra mažų šilumos kainų priežastis – konkurencija. Per 10 metų konkurencija kai kurių miestų šilumos ūkyje pasiekė tokį lygį, jog biokuro ir atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės gali pagaminti šilumos daugiau nei reikia miestui, kas išeina į naudą vartotojams.

Pavyzdžiui, Kaune spalį pradėjus veikti „Ignitis“ valdomai Kauno kogeneracinei jėgainei, mieste šildymo kaina bus mažiausia per 23 metus. Didelės jėgainės įsiliejimas į energijos tiekimo grandinę, tikėtina, turės esminę įtaką ne tik spalį, kai šilumos poreikis nedidelis, bet ir viduržiemį, kai sistemos poreikis pasiekia piką.

Šiuo metu Kaune spalį šilumos kainos buvo net 79 proc. mažesnės nei VERT nustatyta kainos „kepurė“, o gruodį bus – 54 proc. mažesnė. Praėjusį šildymo sezoną šilumos kainos siekė atitinkamai 43 ir 16 proc. mažiau „kepurės“.

Vilniuje pradėjusi veikti „Ignitis“ valdoma 53 MW atliekų deginimo jėgainė šilumos kainų griūties rinkoje nesukėlė ir kainos spalio ir lapkričio mėnesiais bus 16 ir 1 proc. mažesnės už VERT nustatytą maksimumą, panašiai kaip pernai. Akivaizdu, jog Vilniuje konkurencija tarp šilumos gamintojų taps nuožmesnė tik tada, kai startuos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas, kurio paleidimo darbai atidėti metams dėl rangovo restruktūrizacijos.

Situacija Baltijos valstybėse.

Lietuvos gyventojai gali pasidžiaugti, kad mūsų šalyje šilumos kainos, su mažomis išimtimis, išlieka patraukliausios regione ir yra nuo 15 proc. iki 80 proc., mažesnės nei panašiuose miestuose kitose valstybėse.

Estijoje žema šilumos kaina išsiskiria Narvos miestas, kur šiluma yra gaminama naftos skalūnų kogeneracinėje jėgainėje. Bet tai vienintelis miestas, kuris šilumos kainomis „konkuruoja“ su Lietuva ir Lietuvoje jis nebūtų rekordininkas.

Viena mums palankių šilumos kainų priežasčių – pigiausias Baltijos šalyse biokuras, kurio kainos, lyginant su kaimynais, smarkiai sumažėjo pradėjus šia žaliava prekiauti per biokuro biržą, paskatinusią konkurenciją biokuro tiekėjų sektoriuje. 

Simonas Domarkas
Rinkodaros ir komunikacijos vadybininkas
UAB „BALTPOOL“

Didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint gerai apmokamą darbą sutaupyti naujam būstui nėra paprasta. Todėl uždarbiaujantieji...

Elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo dalyvių skaičius perkopė 35 tūkstančius

Nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinko daugiau nei 35 tūkst. iš per 98 tūkst. į pirmąjį rinkos liberalizavimo etapą patekusių gyventojų. Lapkričio 18 d. duomenimis, tarp trijų dažniausiai šios vartotojų grupės pasirenkamų nepriklausomų tiekėjų šiuo...

Vėl skaudi nelaimė – dėl nesaugaus darbo iškasoje žuvo darbuotojas

Vakar Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo pranešimą apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, kurio priežastis – nesaugus darbas iškasoje. Tai jau antra tokia nelaimė šiais metais. Tvarkant gedimą nuotekų tinkluose ir atliekant darbus iškasoje, vakar prispaustas...

Būsto remontas karantino metu: ekspertai pataria, kaip sutaupyti 

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos padiktuotomis sąlygomis ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonėms natūraliai kyla noras kažką pakeisti buityje. Dažniausias sprendimas – būsto remontas ar smulkūs atnaujinimai. Ekspertai sako, jog norint sutaupyti,...

Trys dalykai, kuriuos namuose turėtume patikrinti prieš eidami miegoti

Dėl koronaviruso pandemijos savo būstuose šiemet praleidžiame ypač daug laiko. Lietuvoje prasidėjus jau antram šiais metais visuotiniam karantinui, draudikai pateikia savo įžvalgas, kaip nieko nekainuojančiais paprasčiausiais būdais apsisaugoti nuo vagysčių ir nelaimių buityje. Draudimo bendrovės...

Naujų būstų rezervacijų banga Vilniuje neslūgsta

Vilniaus naujų būstų kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai. Iš viso per 10 šių metų mėnesių sostinėje rezervuoti 4 254 nauji būstai. Palyginimui, 2019 m. spalį rezervuoti...

Statybų ekspertas „Nepakanka tik suprasti, kaip vykdomos statybos“

Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, gyvenimas pamažu ėmė stoti. Statybų sektorius – taip pat ne išimtis. Remiantis duomenimis, 68 proc. statybų sektoriaus įmonių dėl pandemijos sumažėjo užsakymų kiekis. Tai lėmė suplanuotų projektų stabdymas arba atšaukimas....

Vilniaus biurų rinkos vakansija netrukus pasieks Europos vidurkį – ko tikėtis ateinančiais metais?

Vilniaus komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įsivyravo štilis – trečiąjį ketvirtį naujų nuomos sandorių buvo sudaroma mažiau, o nuomininkams toliau auga biurų pasirinkimo galimybės. Prognozuojama, kad per paskutinį šių metų ketvirtį vakansijos rodiklis Vilniuje...

V. Jonutis: prieš akis – pigiausias šio amžiaus šildymo sezonas

Dar prieš šildymo sezono pradžią Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, jog spalį šilumos kainos bus net 15 proc. žemesnės nei pernai. Įvertinus biokuro ir dujų rinkos kainų svyravimus, tikėtina, kad ši tendencija išliks...

Namus nuo vagių apsaugo ne tik kameros ir užrakintos durys: atbaido lojantys šunys bei...

Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu, nes tokie ilgieji savaitgaliai yra pats darbymetis ilgapirščiams. Draudikai sako,...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to,...

„Bonava Lietuva“ gavo leidimą pirmojo daugiabučio statyboms Vilniuje – Pašilaičiuose iškils „Vakarų lėnas“

Švedijos kapitalo nekilnojamo turto (NT) bendrovei „Bonava Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą pradėti projekto „Vakarų lėnas“ statybas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone. Imtis darbų bendrovė planuoja nedelsiant, o statybų finišas numatytas kitų metų pabaigoje. Nors...

Naujos statybos ar renovuotas senas butas – ką pirkti apsimoka labiau?

Atsakymo į klausimą, kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos – panašu, ilgai ieškoti nebereikia. Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras, senos ir naujos statybos būsto kainos, bent jau Vilniuje, sparčiai...