Svajonių būsto paieškos – kuo lietuvių pasirinkimai skiriasi nuo Baltijos kaimynių ir skandinavų?

Ar jau skaitėte?

Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus dažnai skiriasi – ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė sako, kad net ir kaimyninėse šalyse būsto pasirinkimo tendencijos gali skirtis. Tai matoma ir analizuojant Baltijos bei Šiaurės šalių gyventojų būsto pasirinkimus.


Sudoku Online: Žaisti sudoku internete


Lietuvių prioritetas – naujos statybos būstas

Vilkenės teigimu, bendraujant su YIT kolegomis kitose šalyse galima susidaryti neblogą vaizdą, kas įsigyjant būstą yra svarbu latviams, estams, suomiams ar, pavyzdžiui, čekams. Nors esama ir tam tikrų panašumų, tačiau taip pat pastebima ir nemažai kiekvienai šaliai būdingų skirtumų.

„Skirtumai išryškėja jau pačiame požiūryje į būstą. Lietuviams neabejotinai yra svarbu įsigyti savo būstą – t. y. turėti jo nuosavybę. Šiuo aspektu lietuviai išsiskiria visos Europos kontekste. Jei Lietuvoje būsto nuosavybę turi apie 90 proc. gyventojų, tai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje – tik 80 proc.. Estijoje ši dalis siekia apie 82 proc.. Žvelgiant į Šiaurės šalis – jose būsto savininkų yra dar mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jų dalis siekia tik 71 proc.“, – pažymi J. Vilkenė.

Lietuvių noras turėti sau priklausančius namus, anot J. Vilkenės, lemia tai, kad šalies gyventojai rinkdamiesi būstą tam skiria išties daug pastangų ir laiko. „YIT Lietuva“ iniciatyva šiemet sausį tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 35 proc. lietuvių būsto paieškos trunka iki pusės metų. Dar 15 proc. gyventojų tinkamo būsto paieškoms skiria iki metų laiko.

„Kartu lietuviai itin didelį dėmesį skiria šiuolaikiškam naujos statybos būstui, kurio paklausa šalies didmiesčiuose nuolat didėja. Pavyzdžiui, Vilniuje nauji – per paskutinius dvejus metus pastatyti – butai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių. Tuo metu kolegų Suomijoje atliktas Tvarios miestų aplinkos barometras parodė, kad naujos statybos būstas suomiams yra tik šiek tiek patrauklesnis nei senos statybos. Naujos statybos būste norėtų gyventi 45 proc. suomių, o senos statybos ar renovuotą pastatą rinktųsi 39 proc. šios šalies gyventojų“, – sako J. Vilkenė.

Skiriasi galimybės rinktis naują būstą centre

Anot vystytojų atstovės, tai greičiausiai lemia suomių noras gyventi Helsinkio, Turku ar Tampere miestų centre, kur galimybių vystyti naujus būsto projektus jau nėra daug. Tuo metu Vilniuje ar Kaune galimybės įsigyti naujos statybos būstą centrinėje miesto dalyje dar yra neblogos, nes pastaraisiais metais šalies didmiesčiuose vyksta aktyvūs miesto tankinimo ir apleistų teritorijų konversijos procesai. Dėl to turėdami galimybę centre rinktis naujos statybos būstą lietuviai tai ir daro.



„Be abejo, daliai suomių imponuoja ir Suomijos sostinei būdingas senų pastatų art nouveau stilius, senamiesčio dvasia. Lietuviai šiuo požiūriu turbūt yra praktiškesni ir labiau vertina naujos statybos būsto suteikiamus privalumus – aukštą energinį efektyvumą, ekonomiškumą ir kitus patogų gyvenimą užtikrinančius sprendimus, kurių dažnai pritrūksta senos statybos namuose“, – sako J. Vilkenė.

Visgi, jos teigimu, tai, kad lietuviams yra patrauklesni naujos statybos būstai, nereiškia, jog jiems visai nesvarbi namų istorinė-kultūrinė aura. Priešingai – šiandien tai tampa reikšmingu būsto pasirinkimo kriterijumi.

„Naujakuriams svarbu, kad būsto vieta turėtų tam tikrų istorinių pėdsakų, kultūrinį krūvį ir ryšį su platesniu miesto architektūriniu kontekstu. Tą pastebime bendraudami su kai kurių mūsų projektų klientais, kurie, be kitų dalykų, domisi ir konkrečios vietos istorija, išlikusiais istoriniais ir kultūriniais ženklais. Tą parodo ir iki karantino buvęs didžiulis susidomėjimas ekskursijomis po įvairius Vilniaus rajonus – tarp jų ir tuos, kuriuose vystome savo projektus“, – sako J. Vilkenė.

Pasirinkimo kriterijams įtakos turėjo pandemija

Tiesa, nepaisant skirtumų, kai kurie būsto aspektai yra svarbūs daugelio šalių gyventojams. J. Vilkenės teigimu, tokiais yra funkcionalus būsto išplanavimas, erdvės pojūtis, pakankamas šviesos kiekis. Praktiškai visų YIT šalių gyventojams taip pat yra svarbu namuose turėti balkoną ar terasą. Šio aspekto svarba dar labiau išaugo per pandemiją.

„Ne tik mes Lietuvoje, bet ir kolegos Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje pastebi, kad daug įtakos požiūriui į būstą turėjo pandemija. Visų pirma, ji lėmė erdvesnių, patogiau išplanuotų butų paklausą. Atsirado poreikis namuose įsirengti atskiras erdves darbui ar mokslui, taip pat norima turėti daugiau vietos laisvalaikiui. Itin geidžiamu privalumu tapo erdvus balkonas ar terasa. Be to, ir iki šiol didelį dėmesį skyrę namų aplinkai, žaliosioms bei rekreacinėms erdvėms gyventojai šiandien šiam aspektui teikia dar daugiau svarbos“, – sako J. Vilkenė.

Jos teigimu, kaip ir lietuviams, pastarasis aspektas yra itin svarbus čekams, kurie nori namų gamtos apsuptyje ar bent jau turinčių erdvų kiemą su suoliukais poilsiui, želdynais ir sodu. Tuo metu Suomijoje atliktas Tvarios miestų aplinkos barometras rodo, kad suomiai yra linkę rinktis būstą tokiame rajone, kuris būtų arti gamtos, tačiau kartu suteiktų patogią prieiga prie paslaugų ir transporto infrastruktūros.

Individualių namų suteikiamų privalumų ieško mieste

Panašu, kad pandemija iš tiesų paskatino lietuvius ir kitų Baltijos šalių gyventojus labiau atsigręžti į gamtą. Tai patvirtina ir Lietuvos Registrų centro statistika, rodanti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje parduota 25 proc. daugiau individualių namų. Visgi, J. Vilkenės, teigimu, tai nesumažino gyventojų noro mėgautis miesto centro suteikiamais privalumais.


N24.lt – NAUJAS!


„Individualių namų suteikiamus privalumus Lietuvos gyventojai siekia gauti ir miesto centre. Dėl to dairosi gamtos apsuptyje esančių, tačiau nuo miesto centro nenutolusių namų. Tokią galimybę suteikia, pavyzdžiui, Neries krante centrinėje Vilniaus dalyje įsikūrę kvartalai. Tiesa, galimybių tokiose vietose vystyti naujus projektus praktiškai nebeliko, todėl nenuostabu, kad esami būstai tokiose teritorijose yra itin paklausūs. Pavyzdžiui, mūsų Neries krante įgyvendinto „Raitininkų sodo“ projekto antrojo etapo butai buvo išpirkti dar nepasibaigus statyboms“, – pažymi J. Vilkenė.

Vystytojų atstovės teigimu, gyventojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria būsto kokybei ir pažangiems sprendimams. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų poreikiai jau priartėjo prie skandinaviškų standartų. Kita iš Šiaurės atkeliaujanti tendencija, anot J. Vilkenės, yra pirkėjų domėjimasis būsto tvarumu ir aplinką tausoti padedančiais sprendimais. „YIT Lietuva“ atstovės teigimu, tai yra sveikintina tendencija, nes skatina tvarumo srityje labiau pasitempti visą statybų sektorių.

Pranašaujant stiprų vėją, draudikai pastebi vieną tendenciją

Sinoptikams vėl kalbant apie artėjančius didžiulius vėjo gūsius, draudikai pastebi, kad kasmet vis daugėja žalų dėl stichinių nelaimių: nukenčia gyvenamieji namai, priestatai, o kainos šioms žaloms apmokėti – vis auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai...

Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai gyvenamai vietai. Besikeičiančios nekilnojamojo turto ir darbo rinkos sąlygos gali...

Pagrindinė kliūtis įsigyti būstą – nepakankamos gyventojų pajamos ir santaupos

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai...

Savivaldybė galės paprasčiau nupirkti socialinį būstą

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nutarimo pakeitimams, kurie leis savivaldybėms paprasčiau ir greičiau įsigyti socialiniam būstui skirtus butus. 10 įdomių faktų apie loterijas Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai Sudoku Online: Žaisti...

Kokius dažus lauko baldams rekomenduoja specialistai?

Mediniai gaminiai, ypatingai naudojami lauke, reikalauja išskirtinės apsaugos ir priežiūros. Jie nuolatos yra veikiami aplinkos poveikio – saulės, lietaus, vėjo, o kur dar įvairūs medieną ardantys vabzdžiai. Taigi, norėdami prailginti savo lauko baldų tarnavimo...

Ar sudėtinga įsirengti automatinius vartus garaže?

Garažas automobiliui – tai vienas, o automatiniai garažo vartai – antras dalykas, kiekvieno patogumus ir komfortą mėgstančiojo prioritetų sąraše. Jie garažą be automatinių vartų vadina tiesiog nedovanotina klaida ar net nesusipratimu ir niekaip negali...

V. Skaisgirė netrukus įsikels į naujus namus

Televizijos laidų prodiuserė Vaida Skaisgirė jau daugiau nei pusmetį gyvena nekantriu laukimu, kada galės įsikelti į naujuosius namus, kuriuose vis dar intensyviai vyksta remonto darbai. Vaidos namus įrenginėjanti interjero dizainerė Viktorija Matulevičienė pasidalino buto...

Planuojančių namų remontą augančios kainos negąsdina: ekspertai pataria imtis darbų rudenį

Per pandemiją gyventojų dėmesys savo gyvenamajai aplinkai išaugo, tačiau norintys atnaujinti namus jau kurį laiką susiduria su problema – augančiomis remonto darbų ir medžiagų kainomis bei reikiamų meistrų trūkumu. Statistikos departamento duomenimis, pastatų remonto...

154 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų taps žaliava keliams ir pamatams

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems...

Kada reikia mokėti mokestį už galios dedamąją, net jeigu vartotojas nevartoja elektros?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nutarė, jog vartotojo reikalavimas įpareigoti ESO neskaičiuoti objektui galios dedamosios mokesčio ir grąžinti vartotojo sumokėtas sumas, nepagrįstas. Vartotojas kreipimesi...

FNTT apie nekilnojamojo turto sektorių: matomos pinigų plovimo rizikos

Prekyba nekilnojamuoju turtu išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais...

Kokią smulkiąją buitinę techniką vertėtų turėti kiekvienuose namuose?

Namuose praleidžiame tikrai nemažai laiko, todėl čia nestinga ir įvairių darbų, kuriuos turime atlikti. Laimei, buitį mums lengvina įvairūs elektriniai prietaisai, kurie padeda paprasčiau ruošti maistą ar kavą, palaikyti tvarkingus drabužius, ir t.t. Kai...

Unitazo pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį?

Įsirenginėdami namus, dažniausiai didžiausią dėmesį skiriame baldams ir bendram interjerui. Tačiau vonios kambarys – taip pat labai svarbus. Ir čia tiek vonios baldai, tiek santechnikos įranga yra vienodai svarbi. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad...

Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?

Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT...