Rugsėjo mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Ar jau skaitėte?

Rugsėjo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 11,02 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su rugpjūčio mėn., kilovatvalandės kainos pokytis yra 33,58 proc.

Pirktos šilumos ir kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Kuro kainos

Skaičiuojant 2022 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas buvo naudojamos 2022 m. liepos mėn. kuro kainos. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos VERT tinklalapyje.

Į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 28,32 Eur/MWh – 17,36 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. biokuro kaina (24,13 Eur/MWh), o gamtinių dujų kaina 204,02 Eur/MWh – 68,49 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. gamtinių dujų kaina (121,08 Eur/MWh).

Per metus (2022 m. liepos mėn. / 2021 m. liepos mėn.) biokuro kaina didėjo 143,09 proc., gamtinių dujų kaina didėjo 304,59 proc.

Pirktos šilumos kainos

2022 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2022 m. rugpjūčio mėn., iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina didėja 61,76 proc.: nuo 2,38 ct/kWh 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 3,85 ct/kWh 2022 m. rugsėjo mėn. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš NŠG superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, apskaičiuojamos pagal VERT nustatytą metodiką, tačiau galutinė superkamos šilumos kaina priklauso nuo gamintojų pasiūlymų kasmėnesiniuose šilumos supirkimo aukcionuose.

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų 2022 m. rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai. Didžiųjų miestų 2022 m. rugpjūčio mėn. ir 2022 m. rugsėjo mėn. šilumos kainų palyginimas ir pokytis pateiktas 4 pav. Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, šiuo metu taikomas 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojams apskaičiuota kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Vilniuje šilumos kaina didėja dėl padidėjusių iš NŠG superkamos šilumos, gamtinių dujų ir biokuro kainų.

Kaune šilumos kaina didėja dėl padidėjusių gamtinių dujų, biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainų.

Klaipėdos vartotojams šilumos kaina iš esmės didėja dėl padidėjusių gamtinių dujų, biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainų. Rugsėjo mėn. pradėtos taikyti perskaičiuotos šilumos kainos dedamosios, kuriuose įvertintas pastoviųjų sąnaudų padidėjimas, dėl ko padidėjo bendrovės tiekiamos šilumos kainos pastovioji dedamoji.

Šiauliuose šilumos kaina nežymiai didėja dėl padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.

Panevėžio vartotojams šilumos kaina didėja dėl brangusių gamtinių dujų ir biokuro bei didesnės vidutinės superkamos šilumos kainos.

Šilumos kainos kitose Lietuvos savivaldybėse

Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (6,52 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujami Vilniaus rajono vartotojai (23,61 ct/kWh su PVM).

2022 m. rugsėjo mėn. šilumos kainos, palyginus su 2022 m. rugpjūčio mėn., atskirose savivaldybėse labiausiai keičiasi dėl šių priežasčių:

Dėl padidėjusių gamtinių dujų ir NŠG superkamos šilumos kainų biokuro kainų UAB „Visagino energija“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 42,28 proc. (4,05 ct/kWh su PVM) daugiau.

Dėl padidėjusių gamtinių dujų, biokuro ir iš NŠG superkamos šilumos kainų UAB „Ukmergės šiluma“ aptarnaujamiems Šventupės gyvenvietės vartotojams šilumos kaina didėja 38,70 proc. (4,66 ct/kWh su PVM), Ukmergės miesto, Dukstynos kaimo ir Deltuvos miestelio vartotojams šilumos kaina didėja 38,11 proc. (4,65 ct/kWh su PVM).

UAB „Širvintų šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 32,51 proc. (2,36 ct/kWh su PVM) daugiau dėl padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.

Dėl brangusių gamtinių dujų ir padidėjusios biokuro kainos UAB „Pakruojo šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 30,06 proc. (2,85 ct/kWh su PVM) daugiau.

UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 28,79 proc. (3,02 ct/kWh su PVM) daugiau dėl padidėjusių gamtinių dujų ir biokuro kainų.

Dėl mažesnių biokuro kainų UAB Ignalinos šilumos tinklų aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 4,59 proc. (0,48 ct/kWh su PVM) mažiau, UAB Tauragės šilumos tinklų aptarnaujami vartotojai moka 4,46 proc. (0,35 ct/kWh su PVM) mažiau.

5 pav. pateikiamas šilumos tiekėjų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas, atsižvelgiant į šilumos tiekėjų per 2021 m. parduotą šilumos kiekį. Centralizuotos šilumos tiekėjai pagal per 2021 m. parduotą šilumos kiekį skirstomi į penkias grupes: I grupė – 150 tūkst. MWh per metus ir didesni šilumos pardavimai; II grupė – (150, 90] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; III grupė – (90, 50] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; IV grupė – (50, 25] tūkst. MWh šilumos pardavimai per metus; V grupė – šilumos pardavimai mažesni nei 25 tūkst. MWh per metus.

Kuro struktūra

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2021 m., palyginti su 2020 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 2,1 procentinio punkto – nuo 29,42 proc. proc. iki 27,32 proc., o biokuro dalis augo 2,11 procentinio punkto – nuo 68,11 proc. iki 70,22 proc.

2022 m. rugsėjo mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 70,46 proc., gamtinės dujos – 27,20 proc.

Aira Pikčiūnienė
Vyr. specialistė
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Kaip atrodo pavyzdingai įrengta virtuvė?

Pavyzdingai įrengta virtuvė yra kai kas daugiau nei viryklė, šaldytuvas ir garų surinkėjas. Virtuvėje turi būti maksimaliai išnaudota visa jos erdvė, o jos interjeras kupinas žavesio ir palaikantis gerą nuotaiką. Prie viso to dar...

„Iki“ pataria: viržiai vazone džiugins ilgiau, jeigu žinosite, kur jų nedėti namuose ir kokiu...

Viržių pasirodymas balkonuose, soduose ir miškuose yra ženklas, kad ruduo jau visai čia pat. Nors orai dar ir išties vasariški, lietuviai vis dažniau šiuos spalvingus ir jaukius augalus iš parduotuvių nešasi namo, pastebi Vaida...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Neprisidėkite į krepšį bet ko: kuo grybaujant gali praversti jūsų telefonas?

Rudens sezonu išmanusis įrenginys tampa nepamainomu ir grybautojams. Telefono ekrane nepatyrę grybų mylėtojai gali pasitikrinti grybų rūšis, pažinti kitus augalus, o bet kuriam grybautojui nepasiklysti praverčia žemėlapių programėlės. Tiesa, ekspertas pataria kai kuriais nustatymais...

FESTOOL ExoActive – pirmasis aktyvus egzoskeletas, palengvinantis statybų darbus

Elektrinių įrankių gamintojas „Festool“ sukūrė aktyvųjį akumuliatorinį egzoskeletą „ExoActive“. Priešingai nei šiuo metu rinkoje esančios sistemos, „Festool“ egzoskeletas suteikia naudotojui aktyvų palaikymą po rankomis ir statybose palengvina sunkius darbus, atliekamus pakeltomis rankomis ant sienų...

Tyrimas: vilniečių nuomone, geriausia gyventi Senamiestyje, Žvėryne ir Antakalnyje

Vilniečių nuomone, visapusiškai geriausi Vilniaus rajonai yra Senamiestis, Žvėrynas ir Antakalnis, rodo „Darnu Group“ inicijuotas reprezentatyvus sostinės gyventojų tyrimas „Gyvenimo kokybė“. Tyrimo „Gyvenimo kokybė“ metu Vilniaus gyventojai buvo paprašyti įvertinti Vilniaus rajonus pagal penkis svarbiausius...

Statistika: šiemet NT sandorių sudaroma mažiau, bet būsto kainos nemažėja

Pastarąjį pusmetį nefiksuota didelių nekilnojamojo turto (NT) kainų šuolių – bendrovės „Ober-haus“ duomenimis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, NT kainos visoje Lietuvoje augo 0,7 proc. Taip pat per pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta...

Telšiuose veikiančios valstybės įstaigos atsisako perteklinio turto

Turto bankas praneša, kad Telšiuose, pastate J. Biliūno g. 3 įsikūręs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atsisakė dalies patalpų, tad į pastatą sutilpo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atsisakiusi brangiai kainavusios komercinės nuomos. Skelbiama, kad...

„Inreal“ grupė užbaigė „Miško vėtrungių“ projektą Nidoje

„Inreal“ grupė užbaigė „Miško vėtrungių“ rekonstrukcijos-konversijos projektą Nidoje (Vėtrungių g. 358, Neringa1). Buvę sandėliai rekonstruoti į du poilsio paskirties pastatus, kurių bendras plotas – 956 kv. m. Investicijos siekė 4 mln. eurų. Bendrovė praneša, kad...

Pirmadienio didmeninės elektros kaina – didžiausia šiemet

Pirmadienį didmeninės elektros kaina pasiekė 203,36 Eur/MWh ir tai didžiausia kaina šiais metais, pirmąkart nuo gruodžio mėnesio viršijusi 200 Eur/MWh ribą, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Nors rugpjūčio pradžioje buvo matomas elektros kainų kritimas, bet nuo...

„Orlen Lietuvos“ reaktoriaus kelionė baigta: pasiekė gamyklą Mažeikiuose, vyks įrenginio statybos

„Orlen Lietuvos“ reaktoriaus kelionė baigta – pirmadienį jis atvyko į Mažeikiuose esančia gamyklą, Eltai patvirtino bendrovės atstovė spaudai Kristina Gendvilė. Ji pažymėjo, kad dabar iki spalio mėnesio vyks naujo įrenginio statybos. 1,5 tūkst. tonų sveriančio žaliavos...

Aukcione už 1,2 mln. eurų parduota dalis bendrabučio Klaipėdoje

Turto banko organizuotame aukcione už Klaipėdoje Jaunystės gatvėje esančio bendrabučio dalį pasiūlyta 1,2 mln. eurų. Pradinė objekto kaina siekė 917 tūkst. eurų, aukcione varžėsi 3 dalyviai. Aukcione parduotos bendrabučio patalpos, iš viso 3365 kv. m.,...

„Profitus“ estetikos klinikos projektui Vilniuje sutelkė per 1 mln. eurų

Investuotojai per sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ sutelkė per 1 mln. eurų išskirtiniam nekilnojamojo turto projektui Vilniaus Senamiestyje. Basanavičiaus g., šalia MO muziejaus kuriasi „premium“ klasės estetikos klinika. Į šį projektą iš viso investavo 610 investuotojų,...

Klaipėdos meras: tikslinga rengti projektą visam centrinio pašto kompleksui atnaujinti

Klaipėdos miesto savivaldybė svarsto rengti projektą uostamiesčio centrinio pašto kompleksui atnaujinti. Pasak savivaldybės, pašto rūmų komplekse siūloma kurti daugiafunkcinę kultūros erdvę. Šiuo klausimu uostamiesčio savivaldoje suburta darbo grupė. „Nors kol kas kalbama apie centrinio pastato...
spot_img
spot_img