NT Latvijos pajūryje: įmanoma, bet yra papildomų sąlygų

Ar jau skaitėte?

Pandemija gana netikėtai Lietuvos gyventojams tapo postūmiu įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT). Paklausa tokia didelė, kad kainos sparčiai auga, o pasiūla nespėja malšinti pirkimo įkarščio, todėl Lietuvos gyventojai vis dažniau žvalgosi kitų šalių nekilnojamojo turto skelbimų portaluose. Latvija, turinti gerokai ilgesnį pajūrį, dar sovietmečiu buvo tapusi lietuvių investicijų į NT taikiniu, o pajūrio ruože nuo Lietuvos-Latvijos pasienio iki Liepojos nemažai sodybų ir namų iki šiol valdo Lietuvos piliečiai. Ar ši trauka išliko ir ar lietuviai gali gauti paskolą būstui Latvijoje įsigyti, pasakoja „Luminor“ banko specialistas.

- Reklama -


„Pirmosios COVID-19 pandemijos metu tiek lietuviai, tiek latviai buvo nusiteikę pesimistiškai ir tikėjosi staigaus NT kainų nuosmukio, kuris taip ir neįvyko. Gyvenamojo būsto kainos išaugo abiejose šalyse, tačiau pastebime ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto kainos pajūryje ir vidutinė vieno kv. m gyvenamojo būsto kaina Palangoje šiuo metu yra net didesnė nei Vilniuje. Tuo tarpu Latvijoje būstas brangiausias ir jo paklausa didžiausia Rygoje“, – sakė „Luminor“ banko Kreditavimo skyriaus vadovas Tomas Pakėnas.

Pasak T. Pakėno, tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje pastebima didėjanti nuosavų namų su atskiru kiemu paklausa. Dažniausiai tokio būsto ieško jaunos, 30–35 m. amžiaus šeimos.

„Pasikeitė gyventojų rutina, todėl jiems prireikė kitokio būsto. Jaunos šeimos šiemet ypač aktyviai ieško didesnio, 100–150 kv. m ploto būsto su nuosavu kiemu. Lietuviai tokį NT renkasi atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį, nebijo senesnės statybos namų, yra linkę juos remontuoti, jeigu tai tik leidžia sutaupyti. Tuo tarpu latviai dažniausiai renkasi naujesnės statybos, visiškai įrengtus būstus, kuriuose įsikurti galėtų iškart“, – teigė T. Pakėnas.

Jeigu nekilnojamąjį turtą Latvijoje lietuviai perka nuosavomis lėšomis, jiems reikia atlikti įprastas procedūras – sudaryti NT pirkimo ir pardavimo sutartį, patvirtinti ją pas notarą. Skolintis iš banko perkant NT užsienyje taip pat galima, tačiau tam taikomos papildomos sąlygos.

„Visose Baltijos šalyse galioja tokia pat taisyklė – būsto kreditas nekilnojamam turtui įsigyti gali būti suteiktas asmeniui, kuris gyvena, dirba ir perka būstą toje šalyje, kurioje skolinasi. Pavyzdžiui, jeigu lietuvis norėtų pasiskolinti lėšų iš banko Latvijoje, finansų įstaiga jo paprašys pateikti savo darbo sutartį ar kitus dokumentus, įrodančius, jog jis reziduoja Latvijoje. Lygiai to paties paprašytų ir Lietuvoje veikiantis bankas, jei dėl būsto kredito į jį kreiptųsi Latvijos pilietis“, – sakė T. Pakėnas.

- Reklama -

Paprasčiau būsto pirkimui užsienyje skolintis savo šalies banke, tačiau tam reikia papildomų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių.



„Paskolą NT įsigijimui užsienyje galima gauti pasinaudojant paskola idėjoms, tačiau įkeičiamas turtas turėtų būti Lietuvoje. Tai reiškia, kad kredito gavėjas užtikrindamas paskolos grąžinimą turėtų įkeisti Lietuvoje jau turimą gyvenamosios paskirties NT, kurio vertė ir apspręstų galimos paskolos dydį. Taip pat reikėtų pateikti dokumentus, įrodančius nuosavų lėšų dalies sumokėjimą, kad užtikrintume Atsakingojo skolinimo nuostatų įgyvendinimą“, – pasakojo „Luminor“ ekspertas.

Vis dėlto besitikintiems nebrangaus būsto ar vasarnamio Latvijos pajūryje, gerų žinių nedaug. Lietuvių pamėgtame, tačiau retai gyvenamame pajūrio ruože iškart už sienos, pasiūlos praktiškai nėra, Liepojoje yra parduodamų senos statybos butų. Tiesa, kaina labai nedidelė – vidutinė kaina siekia vos 927 EUR/kv. m. Keli senokai pastatyti namai taip pat įperkami – vidutinė kaina 984 EUR/kv. m.

„Didesnė pasiūla arčiau Rygos, tačiau ir kainos ten gerokai didesnės. Pavyzdžiui, remiantis Latvijos NT skelbimų portalo city24.lv duomenimis, vidutinė 100 – 200 kv. m ploto namo kaina Jūrmaloje sudaro 1864 EUR/kv. m, o tokio pat ploto būstas Palangoje, portalo aruodas.lt duomenimis, vidutiniškai kainuoja 2007 EUR/kv. m“, – sakė T. Pakėnas.

Agnė Mažeikytė
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė

TOP naujienos

Vasarą padaugėja pranešimų apie piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu

Vasarą „Sodra“ gauna daugiau pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu. Per dieną atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš...

Laukiniams gyvūnams karantinas negalioja: saugotis turi ir miestų vairuotojai

Nors didžioji dalis šalies gyventojų, gyvendami karantino sąlygomis, iš namų išvyksta tik nusipirkti maisto produktų ar vaistų, kai kuriems net ir šiuo laikotarpiu tenka...

Už tvarkingus pastatus Molėtuose savininkai 2020 metais mokės mažesnius mokesčius

Gražiai gyventi ne tik gera, bet ir naudinga - nuo 2020 metų Molėtų rajone tvarkingų pastatų savininkai mokės 6 kartus mažesnius nekilnojamojo turto mokesčius,...

Kodėl keraminės čerpės yra pati geriausia investicija?

Naujus pirkinius planuojantys įsigyti žmonės sako, kad tai turėtų būti pati geriausia investicija. Tačiau žodis geriausias – itin abstraktus, tačiau aišku viena: pirkinys turi...

Šią savaitę sniegas taps beveik 10 kartų sunkesnis

Nuo rytojaus draudikai prognozuoja sniego sukeltų žalų gyventojų ir verslo turtui piką. Sniego sukeliamos žalos net prilyginamos stichinių nelaimių nuostoliams. Pastarąją savaitę Lietuvą užgriuvo dešimtmečio pūga, kai sniego kiekis siekė net 40 centimetrų. Per...

Žaliosios energijos spurtas: mažės sąskaitos ir įsitvirtins energetinė nepriklausomybė

Lietuvos energetikos sektorius per ateinančius tris dešimtmečius keisis iš esmės: atsisakius naftos produktų, anglies bei dujų, šalyje bus naudojama tik saulės, vėjo ir kita ekologiška energija. Pokyčiai leis gyventojams taupyti išlaidas energijai ir skatins...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS