Mokslininkai ir draudikai: šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Ar jau skaitėte?

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę pamatai, permirkusios sienos, suskilusios plytos ir kitos negandos.

„Ilgametė patirtis rodo, jog žala, kurią dėl statybos klaidų ar neįprastų žiemiškų sąlygų patiria namų savininkai, kartais gali būti skaičiuojama ir dešimtimis tūkstančių eurų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Daugiausiai kenčia vandens vamzdžiai

„Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas, docentas Kęstutis Čiuprinskas sako, kad daugiausiai žalos šaltis pridaro vandeninėms namų infrastruktūros sistemoms.

Docentas nurodo, jog specialistai, rengiantys namų inžinerinių sistemų projektus, gerai žino reikalavimus, kurie užtikrina šių sistemų atsparumą šalčiui. Pavyzdžiui, jeigu sistema veikia vandeniniu pagrindu, tuomet jos vamzdynas turi būti įkasamas 2 metrų gylyje. Tokių sistemų jautrumą šalčiui didina nukastas sniegas arba sutankintas gruntas.

Daugiausiai problemų, anot K. Čiuprinsko, ištinka tuomet, kai žmonės, siekdami sutaupyti, namus projektuojasi patys ir, nežinodami pagrindinių atsparumo šalčiui reikalavimų, padaro klaidų. Pavyzdžiui, vamzdžius, kuriais teka vanduo, praveda per nešildomas patalpas, pritvirtina juos prie plonų sienų arba sienų su pažeista šilumine izoliacija.

Dalinio patalpų šildymo klausimas gali būti ypač opus pastaraisiais metais smarkiai išaugus energijos kainoms – gyventojams gali kilti didelė pagunda sumažinti energijos sunaudojimą tose namų dalyse, kuriose žmonės lankosi rečiau. Tačiau išlaidos sprogusių vamzdžių keitimui ir vandens padarytos žalos atitaisymui gali būti nepalyginamai didesnės už potencialų sutaupymą.

„Neseniai panašus atvejis buvo ir pas mus, universitete – vandeninės sistemos vamzdžiai dar nuo sovietmečio buvo pravesti per arti langų – tarp kolonos ir langų konstrukcijos. Keičiant langus, jie buvo uždengti apdaila ir tokiu būdu tapo izoliuoti ne tik nuo lauko, bet ir nuo patalpos. Kol vanduo tais vamzdžiais cirkuliuoja ir lauke nėra labai šalta, jokios bėdos nėra. Tačiau dėl to, kad buvo atliekami tam tikri remonto darbai, cirkuliacija buvo laikinai išjungta. Tuomet toje ertmėje, kurioje buvo „uždaryti“ vamzdžiai, temperatūra nukrito žemiau nulio ir vanduo vamzdžiuose užšalo“, – prisimena docentas.

„Vandens padaroma žala yra dažniausia priežastis, dėl kurios į mus kreipiasi apsidraudusieji turtą. Nors įprastai klausimų dėl tokių žalų atlyginimo nekyla, siekiant išvengti nepatogumų, rekomenduojame gyventojams iš anksto įvertinti ir apsaugoti jautriausias vandens sistemų vietas“, – ragina M. Ratkevičius.

Šaltis kilnoja pamatus

Anot „Vilnius Tech“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento Arnoldo Šneiderio, žiemiški orai savo pėdsakus palieka ir ant namų fasadų. Pavyzdžiui, daugelis plytų yra apskaičiuotos maždaug 50 šalčio-šilumos ciklų. Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, kad jos puikiai laikysis ir neskilinės 50 metų. „Lietuvos klimatas yra toks, kad per vieną žiemą atšalimo ir atšilimo ciklų gali būti suskaičiuojama ir po 10-15“, – sako A. Šneideris.

Jo teigimu, ypatingo dėmesio reikalauja arčiau pajūrio esančių namų fasadai – šioje šalies dalyje vyrauja stiprūs vakarų vėjai ir netgi apskaičiuota, kad stogams tenkantis vėjo krūvis yra mažesnis, nei vakarinei sienai. „Man pačiam yra tekę matyti atvejų, kuomet pajūryje esančiame name vakarinė siena yra tiek prisodrinama vėjo įplakamo lietaus, kad vanduo sunkiasi per vidinę sieną“, – sako docentas.

Mokslininkas primena, kad ši problema yra pakankamai nesudėtingai sprendžiama – sienas pajūryje įprasta impregnuoti vandeniui atspariomis medžiagomis, kurios visiškai nekeičia sienos išvaizdos, bet už tai smarkiai padidina jų atsparumą vandens, o kartu – ir šalčio poveikiui.

Kita problema yra siekis namus statyti ant negilių pamatų. Žieminis įšalas gali pasiekti ir 1,5 m gylį, grunte į ledą sušąlantis vanduo plečiasi, kilnoja pamatus, dėl to trūkinėja pastatų sienos, kurias pradeda kiaurai košti vėjai. Anot A. Šneiderio, pastaraisiais metais naujuose namuose tokios problemos sutinkamos rečiau, nes dabar namai dažniau statomi ant polinių pamatų, kurie įgręžiami į 3 metrų gyli ir yra atsparesni įšalo lemiamam pamatų kilnojimui.

Kaip ir įrengiant inžinerines namų sistemas, namų fasadams didžiausią žalą gali padaryti technologinių reikalavimų nesilaikymas. Pavyzdžiui, jeigu statybininkai nenori šaltuoju sezonu stabdyti darbų ir tvirtina apdailą ant šaltų sienų, kuomet techninis procesas reikalauja, kad paviršius būtų sausas ir šiltas, tokia apdaila gali pakankamai greitai nukristi. Lygiai taip pat ilgalaikio grožio nereikėtų tikėtis, jeigu klinkerio apdaila priklijuojama klijais, kurie skirti ne Lietuvos klimato sąlygoms.

Kuo šalčiau, tuo daugiau gaisrų

Anot M. Ratkevičiaus, didžiausi šalčiai autonomines šildymo sistemas turinčius gyventojus skatina kaitinti katilus visu pajėgumu. „Deja, ne visais atvejais šildymo sistemos būna tinkamai parengtos šildymo sezonui. Toli gražu ne kiekvienuose namuose šiltuoju laikotarpiu atliekami periodiniai kamino valymo darbai. Ypač šiemet keliskart pabrangusios malkos kai kuriuos žmones galėjo priversti atidėti šiuos būtinuosius darbus“, – sako jis.

Draudimo bendrovės statistiniai duomenys rodo, jog gaisrų skaičius smarkiai išauga pirmosiomis autonominio šildymo dienomis. Taip pat gaisrų pikas stebimas tada, kai oro temperatūra būna itin žema – pleškinant kietąjį kurą smarkiai išauga temperatūrinės apkrovos šildymo sistemai, gali užsidegti iš kaminų neišvalyti suodžiai.

„Nors gaisrų pasitaiko mažiau nei vandens žalos namų turtui, ugnies padaroma žala įprastai būna kur kas didesnė nei užliejimo. Liepsnos dažniausiai sunaikina visą apdraustą turtą, todėl išmokos dydis gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų“, – tvirtina draudimo ekspertas.

Ieva Pabiržė
Atstovė ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...

Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės

Tyrimai rodo, kad atnaujinti būstą nusprendę europiečiai, didžiausią dėmesį skiria vonios kambario bei virtuvės pagerinimui, naujų interjero detalių įsigijimui bei įvairių susidėvėjusių baldų pakeitimui. Visgi, net ir minimalūs pokyčiai būste gali pareikalauti gana didelių...

Praktiškas ir taupus namų apšvietimas – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Įsirengiant būstą, tenka sukti galvą ne tik renkantis tarp milžiniškos moderniausių įrenginių, baldų ar interjero detalių pasiūlos, bet ir suplanuoti tinkamą apšvietimą, kuris būtų gražus, praktiškas ir taupus. Kokį vaidmenį atlieka apšvietimas mūsų namuose...

Kada verta naudoti stoginius ventiliatorius?

Niekam nereikia įrodinėti, kad patalpas vėdinti privaloma, nesvarbu, ar kalbama apie gyvenamąjį namą, ar apie gamybos įmonę. Nuolatinė oro apykaita yra pastato naudotojų komforto ir technologinių procesų saugumo užtikrinimo pagrindas. Stoginiai ventiliatoriai yra veiksminga ir...

Pagalba Ukrainos gyventojams – lietuvių kuriami inovatyvūs balda

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus...

2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Lietuviai norėtų energiją naudoti efektyviau, tačiau pageidautų daugiau aktualios informacijos

Efektyvaus energijos vartojimo tema yra aktuali 7 iš 10 lietuvių, tačiau tokiai pat daliai gyventojų apie tai trūksta informacijos. Tą rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciatyva atliktas tyrimas. Didžiausias informacijos trūkumas jaučiamas išmanių...

13 savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų

Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau...

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį...

Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir...

Išmaniųjų elektros skaitiklių Lietuvoje – jau 200 tūkst.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pasiekė šių metų tikslą vykdant didžiausią Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projektą – Lietuvos gyventojams įdiegė 200 tūkst. išmaniųjų elektros skaitiklių. Kasdien bendrovės inžinieriai pakeičia apie 2 tūkst. apskaitos prietaisų,...
spot_img
spot_img