Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

Ar jau skaitėte?

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių ar net yra geresni, tačiau gyventojų apklausos duomenys rodo išskirtinai didelį nepasitenkinimą sąnaudomis būstui (išlaidos vandeniui, elektrai, dujoms, šilumai). Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net 26,7% Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo tarpu Latvijoje analogiškai atsakė 8%, o Estijoje tik 2,5% gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai (30,1%).

Tai labai netikėtas rezultatas, turint galvoje, kad pastaraisiais metais būsto šildymo kainos Lietuvoje nuosekliai mažėjo. Specialistai pažymi, kad dalies gyventojų nepasitenkinimą galėjo nulemti nepakankamai spartus daugiabučių renovacijos procesas ir suvokimas, kad kokybišką būstą šildyti kainuotų gerokai pigiau.

„Didžioji dalis būstų Lietuvoje šildomi centralizuotai, šioje rinkoje šilumos kainos ir šildymo sąskaitos dėl šiltų žiemų paskutiniais metais reikšmingai mažėjo. Tai, kaip šiandien veikia centralizuoti šilumos tinklai, mano nuomone, atspindi vieną geriausiai pavykusių viešojo sektoriaus reformų, kurios rezultatas – biokuro smarkiai atpiginta šildymo paslauga. Šilumos kaina nuo 2012 metų Lietuvoje yra sumažėjusi apie 45 procentus“, – pažymėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Gal Lietuvoje paslaugų kainos aukštos?

„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto išlaidų santykinis „portfelis“ ne tik vienas mažiausių, bet ir santykinai sumažėjo per paskutinius 9 metus. Išlaidų dydis Lietuvoje 2010 metais sudarė 45,3% ES vidurkio, o 2019 m. atitinkamai 45,0%. Tuo tarpu šis rodiklis Latvijoje augo nuo 52,8 iki 61,2%, o Estijoje padidėjo nuo 60,6 net iki 70,2% ES vidurkio.

Gal Lietuvoje žmonės daug mažiau uždirba ir todėl būsto išlaikymas santykinai brangus?

„Eurostat“ pateikiami ES šalių duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų disponuojamų pajamų dalis išleidžiama būstui viena mažiausių – 14,4%, kai Latvijoje 15,7%, o Lenkijoje 18,1%. Mažiau išleidžiama tik 4 valstybėse. Estijoje – 14,2%.

Gal Lietuvoje didelė dalis nepasiturinčių gyventojų?

„Eurostat“ analizė rodo, kad labai dideles būsto išlaidas, viršijančias 40% disponuojamų pajamų, patiria 4,1% Lietuvos miestų ir 5,3% kaimo gyventojų. Ir tai yra ketvirtas geriausias rodiklis tarp ES valstybių. Panaši dalis gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.


N24.lt – NAUJAS!


Taigi, objektyvūs skaičiai nesuteikia pagrindo teigti, kad Lietuvos gyventojams 3 kartus sunkiau išlaikyti būstą negu, pavyzdžiui, latviams. Todėl tokio nepasitenkinimo priežasčių vertėtų ieškoti kitur.

Jeigu namas šildomas individualiai, visą atsakomybę dėl jo išlaikymo prisiima pats savininkas. Sunkumo priežasčių gali būti daug: mažos pensijos, senėjanti ir „vienišėjanti“ visuomenė, prisirišimas prie sunkiai išlaikomo būsto ir kt.

Tačiau, LŠTA manymu, atsakymą gali pasufleruoti pernai Būsto energijos taupymo agentūros užsakymu „Sprinter“ atlikta Lietuvos daugiabučių gyventojų apklausa, kur buvo užduodami panašūs klausimai.

Gyventojai didžiausiu daugiabučio trūkumu įvardijo nepakankamą šildymą (16–19% respondentų). Brangus šildymas buvo paminėtas tik trečioje vietoje (13–14%). Kaip pagrindinis motyvas renovuoti daugiabutį taip pat buvo nurodytas noras gyventi šiltai ir komfortiškai.

Iš to galima daryti išvadą, kad matydami teigiamus pavyzdžius ir suvokdami, kad renovacija šalyje nevyksta taip sparčiai, kaip turėtų, gyventojai šį procesą suvokia kaip pagrindinę priežastį nepasitenkinimui būsto šildymu.

„Deja, nei didžioji, nei mažoji renovacija nevyksta tokiais tempais, kurie padėtų sukurti Lietuvoje šiltus ir jaukius būstus. Akivaizdu, kad trūksta organizacinio efektyvumo, ES paramos lėšos naudojamos ne ten, kur reikia didžiajai daliai neorganizuotų gyventojų, o ten, kur jų laukia suinteresuotas verslas ir jos „efektyviau“ įsisavinamos. Prasideda naujas ES paramos skirstymo laikotarpis – reikia labiau padėti daugiabučių įkaitais tapusiems Lietuvos gyventojams. Tada gal ir socialinės apklausos parodys kitokius rezultatus. Be šiltų ir jaukių namų sunku išsivaizduoti „gerovės valstybę“, – sakė LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.

Ramunė Gurklienė
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Vyriausioji specialistė

Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų

Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis...

Sausio mėnesį elektra Lietuvoje brango 17 proc.

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai – 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh. Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina padidėjo 19 proc. ir...

Kodėl keraminės čerpės yra pati geriausia investicija?

Naujus pirkinius planuojantys įsigyti žmonės sako, kad tai turėtų būti pati geriausia investicija. Tačiau žodis geriausias – itin abstraktus, tačiau aišku viena: pirkinys turi pateisins daug įvairių lūkesčių. Ne išimtis yra ir stogo danga:...

Į Lietuvą skverbsis šaltas oras iš šiaurės

Vasario 4-os naktį debesuota, vietomis su pragiedruliais. Pietiniuose rajonuose pasnigs (gausiau snigs pietiniame šalies pakraštyje). Vietomis pustys, susidarys plikledis. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra 3–8, šiauriniuose rajonuose vietomis iki 11 laipsnių šalčio....

Nekilnojamojo turto brokerė nuo kaltinimų sukčiavus neišsisuko

Klaipėdos apygardos teismas savo kaltės apgaule įgijus 45 000 Eur nepripažinusiai moteriai skyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo ją per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto,...

Kaip pandemija koregavo bankų veiklą ir ko perkantiems būstą tikėtis šiemet?

Kokie 2020 metai buvo Lietuvos bankiniam sektoriui? Kaip pandemija keitė didžiųjų bankų veiklą ir kaip sekėsi alternatyvius finansavimo šaltinius siūlančioms įstaigoms? Kokios buvo, yra ir kaip žada keistis palūkanos, skolinantis būstui? Ar šiemet geras...

Iš pietų link Lietuvos artėjantis ciklonas atplukdys gausius kritulius

Šiandien bus debesuota. Daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas, šalies pietryčiuose vakarop vietomis smarkus. Kai kur plikledis, silpna lijundra, rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, šiaurės vakariniuose rajonuose iki 12 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo...

Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia

Pavadinimas galėtų būti klausimas kauniečiams – apie kokį šio miesto pastatą kalbame? Teisingas atsakymas – . Seniausia Kauno bažnyčia. Pastaraisiais mėnesiais ji traukė akį virš stogo kylančiais pastoliais – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu remontuotas...

Įsigaliojo naujos mokestinės vertės NT, jo vertė paaugo dešimtadaliu

Įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės. Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo...

Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?

2020 metų pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją pirmą kartą pasirinko daugiau kaip 87 tūkst. didžiausių buitinių vartotojų. Vis dėlto, elektros kainoms šiemet ėmus kilti dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje gali nusivilti, jei pasirinko su biržos...

Lietuviams namuose šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė 2019 metų tyrimo duomenis apie šalių narių gyvenamąjį būstą „Housing in Europe“. Nors dauguma Lietuvos objektyvių statistinių rodiklių nesiskiria nuo kaimyninių šalių ar net yra geresni, tačiau gyventojų...

Ekspertai: Vilnius tapo aukšto pragyvenimo bastionu, atspariu karantinams

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes...

Saulės elektrinės Lietuvoje: turi dar nedaug, bet nori – kas penktas

Europinė parama saulės elektrinėms įsirengti Lietuvoje yra išgraibstoma, tačiau saulę elektros gamybai įdarbino dar palyginti nedidelis kiekis šalies gyventojų – vos 4 proc. apklaustųjų sako turintys saulės elektrinę ant savo stogo arba yra įsigiję...

Vienkartinė kaukė žiemą ir šildo, bet ir iš karto sudrėksta

Specialistai nuolat primena, kad tinkamas kaukių dėvėjimas – viena iš apsaugos nuo COVID-19 priemonių. Vaistininkai sulaukia daugybės klientų klausimų, ką daryti kai lauke vienkartinės kaukės sudrėksta. Kaip dažnai jas reikia keisti žiemą pasakoja farmacininkė...