Galimybe perpus sumažinti sąskaitas už elektrą kol kas pasinaudojo vos 1 iš 1000 butų savininkų

Ar jau skaitėte?

V. Jonutis: prieš akis – pigiausias šio amžiaus šildymo sezonas

Dar prieš šildymo sezono pradžią Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, jog spalį šilumos kainos bus net 15 proc. žemesnės nei pernai. Įvertinus biokuro...

Namus nuo vagių apsaugo ne tik kameros ir užrakintos durys: atbaido lojantys šunys bei akyli kaimynai

Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu,...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu,...

„Bonava Lietuva“ gavo leidimą pirmojo daugiabučio statyboms Vilniuje – Pašilaičiuose iškils „Vakarų lėnas“

Švedijos kapitalo nekilnojamo turto (NT) bendrovei „Bonava Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą pradėti projekto „Vakarų lėnas“ statybas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone. Imtis darbų bendrovė...

Saulės parkas.

Palyginti neseniai atsiradę saulės parkai atvėrė galimybe pigia saulės energija pasinaudoti ne tik privačių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams. Skaičiuojama, kad naudojant saulės parke gaminamą elektros energiją, kasmėnesinę sąskaitą už elektrą galima sumažinti bene 60 procentų, o investicija į saulės elektrinę atsiperka per daugiausiai 7-8 metus. Tačiau, panašu, dar nedaugelis įvertina realią naudą – saulės energetikai skaičiuoja, kad kol kas, galima sakyti, tik vienas iš tūkstančio butų pasinaudojo tokiomis galimybėmis. Tiesa, suskubti dar nė vėlu – pasak saulės energetikų, šiemet dar galima tikėtis antrojo kvietimo valstybės kompensacijai gauti įsigyjant nedideles, iki 10 kW galios saulės elektrines iš elektrinių parkų sulaukė susidomėjimo.

 

Šiuo metu energetikos bendrovės „Ignitis“ sukurtoje platformoje „Saulės parkai“ galima rinktis iš 10 projektų. Lietuviškų saulės modulių gamybos ir įrengimo bendrovės „Solet Technics“, jau netrukus pradėsiančios įrenginėti saulės parką „Vytis“ Molėtų rajone, vadovas Andrius Karazinas pastebi, kad gyventojams galimybė įsigyti elektrinę saulės parke dar yra naujovė, kelianti nežinomųjų bei klausimų apie realią naudą. Jis atsako į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ir dalinasi naudingais patarimais.

Kam skirtos nutolusios saulės elektrinės?

„Turbūt galima drąsiai sakyti – bene visiems. Pirmiausia, tiems, kurie gyvena daugiabutyje, neturi savo namo, ar namų stogai, vietovė yra netinkami įrengti elektrinę, norintiems naudoti švarią energiją, prisidėti prie aplinkos tausojimo. Be to, tai fantastiška galimybė investavimo prasme“, – komentuoja A. Karazinas.

Anot jo, vis dar galima susidurti su klaidinga nuostata, kad elektrinę apsimoka išsipirkti tik tuomet, kai sunaudojama daug elektros energijos. „Tai netiesa, elektrinė saulės parke gali būti naudinga net ir tiems, kurie sunaudoja nedaug elektros energijos. Galima išsipirkti kad ir pusę kilovato. Turintys televizorių, šaldytuvą, šviesos lempas ir naudojantys kasdienius buitinius prietaisus, jau tikrai gali svarstyti apie elektrinės įsigijimą saulės parke“, – pastebi pašnekovas.

Be to, pasak A. Karazino, elektrinė yra alternatyvi investavimo priemonė. „Skaičiuojama, kad saulės elektrinės atsipirkimas, pasinaudojus APVA kompensacija, yra apie 7-8 metai, o po šio laikotarpio elektrinė dar mažiausiai 16-17 metų gamins saulės energiją. Įvertinus 25 metų elektrinės tarnavimo laiką, skaičiuojama, kad ji leidžia turėti apie 6 proc. investicijos grąžos kasmet“, – sako pašnekovas.

Kokios galios elektrinės reikia?

„Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas.

Pirmiausia, reikia apskaičiuoti savo namų ūkio suvartojamą elektros energijos kiekį. „Procesas paprastas – pasiskaičiuoti, kiek elektros suvartojate per metus. Tą galite pasitikslinti ir prisijungę prie savo elektros tiekėjo savitarnos svetainės. Pagalvokite, ar artimiausiu metu neplanuojate įsigyti dar kokių nors papildomų elektros įrenginių. Jei toks planas yra, turėkite omeny, kad elektros gali prireikti daugiau“, – sako A. Karazinas.

Tuomet, kaip pastebi A. Karazinas, reikia žiūrėti, kokias sąlygas siūlo saulės parko projekto vystytojas. Kiekvienas jų deklaruoja, kiek kilovatvalandžių elektros pagaminama iš vieno instaliuoto elektrinės kilovato. Tą galima pasiskaičiuoti ir pagal saulės parko vystytojo pateikiamą skaičiuoklę.

„Štai, pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, gyvenanti 60 kvadratinių metrų bute, kuriame yra elektros plytelė, elektrinis gyvatukas, boileris, elektra šildomos vonios grindys, per metus suvartoja apie 4700 kilovatvalandžių. Tokiu atveju reikėtų išsipirkti apie 5 kilovatų saulės elektrinę. Su sąlyga, kad vienas instaliuotas elektrinės kilovatas generuoja tūkstantį kilovatvaladžių“, – pavyzdžiu dalinasi pašnekovas.

Kaip paskaičiuoti, kiek pavyks sutaupyti?

„Kalbant apie atsiperkamumą, būtina sutarti, kaip jį suvokiame. Jeigu žiūrime tik per eurų prizmę, matematika paprasta. Pavyzdžiui, turėdami 5 kilovatų elektrinę saulės parke, kas mėnesį mokėtume už elektrą apie 20 eurų (pasaugojimo bei priežiūros mokesčius), tuo tarpu dabar savo elektros tiekėjui vidutiniškai mokame apie 50 eurų per mėnesį. Žinoma, turime atsižvelgti į tai, kad prieš tai jau investavome į saulės elektrinę. Minėtų 5 kilovatų atveju – investicija siekia apie 3135 eurus, su sąlyga, kad pasinaudota valstybės parama“, – sako A. Karazinas ir priduria, kad bet kuriuo atveju, skaičiuojama, jog pinigai pilnai sugrįžta per 7-8 metus.

„Tiesa, šioje vietoje yra daug niuansų. Pirmiausia, taip skaičiuodami vadovaujamės šiandienine elektros kaina, o ne paslaptis, kad ji vis kyla. Remiantis „statista.com“ duomenimis, vidutinis elektros brangimas ES kasmet sudaro apie 3,3 proc. Reikia nepamiršti, kad elektra brangsta, nes didėja jos paklausa – daugėja elektromobilių, kitų įrenginių. Tad atsižvelgus į tai atsiperkamumo terminas neišvengiamai trumpėja“, – teigia A. Karazinas.

„Solet Technics“ vadovas papildo, kad saulės elektrinės statytojas įsipareigoja prižiūrėti elektrinę. Priežiūros paslauga kainuoja ir ji irgi gali kilti. „Net ir tai įvertinus, vis tiek skaičiuojama, kad pinigų grįžimas bus po 8 metų. O juk reikia nepamiršti, kad po tų 8 metų, elektrinė dar veiks mažiausiai 17 metų“, – teigia A. Karazinas.

Ar turėsiu elektros šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku, kai saulės elektrinė nepagamina užtektinai elektros energijos?

„Turėdami saulės elektrinę, turime vertinti metinį elektros poreikį. Tai reiškia, kad nėra svarbu, kiek kuriuo metu, pavyzdžiui, sausį ar liepą, elektrinė gamina elektros“, – atkreipia dėmesį pašnekovas ir priduria, kad daugiausiai elektros energijos elektrinė sugeneruoja nuo kovo iki spalio mėnesio. Visa per šį laikotarpį pagaminta elektros energija ne visada yra sunaudojama momentiškai, todėl yra atiduodama į tinklą pasaugojimui.

„Rudenį ir žiemą, esant mažai elektros energijos generacijai, nepanaudotas perteklius gražinamas vartotojui. Esant trūkumui, elektra yra perkama iš bendro tinklo“, – komentuoja „Solet Technics“ vadovas.

Kas būna tuo atveju, jei elektrinė generuoja mažiau elektros energijos nei deklaruoja vystytojas?

Prieš sudarant sutartį su saulės parko projekto vystytoju, A. Karazinas pataria būtinai atkreipti dėmesį, ar šis įsipareigoja, kad elektrinė pagamins tam tikrą mažiausią kiekį elektros energijos, ir kas būna tuo atveju, jeigu nepagamins. „Tai garantuos, ar ir kaip bus atlyginti bet kokie galimi nuostoliai. Todėl rinkitės patikimus saulės elektrinės vystytojus“, – pataria pašnekovas.

Kas bus po 25 metų?

Šiuo metu sutartis naudotis saulės elektrinės gaminama elektros energija sudaroma 25 metams – skaičiuojama, kad būtent tiek laiko saulės elektrinė tinkama gaminti elektros energiją. Po šio laikotarpio elektrinė turi būti demontuota. „Tiesa, teisinis reglamentavimas dar gali būti keičiamas galbūt elektrinės tarnavimo laikas bus pratęstas. Bet kuriuo atveju, žmonėms tuo rūpintis nereikia – demontavimu pasirūpins saulės elektrinės projekto vystytojas. Norint būti ramiems, vėlgi prieš pasirašant sutartį rekomenduoju pasidomėti sąlygomis“, – atkreipia dėmesį A. Karazinas.

Jis taip pat papildo, kad net tuo atveju, jei per 25 metus staiga pasikeis gyvenimo aplinkybės ir įsigyta elektrinė bus nereikalinga, ją galima parduoti ar padovanoti.

Kokiu atveju geriau elektrinę saulės parke ne pirkti, o nuomotis?

Pirmiausia, kaip sako A. Karazinas, reikia nepamiršti, kad į valstybės paramą galima pretenduoti tik tuo atveju, jeigu elektrinę ketinama išsipirkti. Be to, verta priminti, kad saulės elektrinių eksploatacijos laikotarpis – 25 metai, tad perkant galima kur kas daugiau sutaupyti.

„Kontraktas nuomai, manau, tinkamas ir prasmingas tuomet, kai ketinimas naudotis saulės gaminama elektros energija – laikinas. Pavyzdžiui, planuojant išvykti į užsienį arba norint tik laikinai pasibandyti, prieš nutariant įsigyti saulės elektrinę saulės parke ar statant savo“, – komentuoja „Solet Technics“ vadovas.

Be to, numojant saulės elektrinę, reikia mokėti už kilovatvalandes ir elektros pasaugojimo mokestį, kuris mokamas elektros tinklams. Šiuo metu jis siekia 31 eurą už vieną kilovatą per metus.

Įsigijus saulės elektrinę, už elektrą nieko mokėti nereikia, tik pasaugojimo mokestį.

Ką naudinga žinoti renkantis saulės elektrinės vystytoją?

Renkantis projekto vystytoją, svarbu atsižvelgti į jo patirtį, jau įgyvendintus projektus, turimą kapitalą, kad būtų pajėgus prisiimti įsipareigojimus visam elektrinės gyvavimo laikotarpiui. Taip pat verta pasidomėti įmonės istorija, atsiliepimais, jos turimais sertifikatais

„Be to, tuo atveju, jeigu saulės parkų platformą administruoja „Ignitis“, jie atlieka parko vystytojo vertinimą, projekto vertinimą ir kontroliuoja, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir atitiktų sutartyse numatytus aukščiausius kokybės standartus. Ne kiekviena kompanija gali patekti į šią platformą“, – papildo pašnekovas.

V. Jonutis: prieš akis – pigiausias šio amžiaus šildymo sezonas

Dar prieš šildymo sezono pradžią Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, jog spalį šilumos kainos bus net 15 proc. žemesnės nei pernai. Įvertinus biokuro ir dujų rinkos kainų svyravimus, tikėtina, kad ši tendencija išliks...

Namus nuo vagių apsaugo ne tik kameros ir užrakintos durys: atbaido lojantys šunys bei...

Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu, nes tokie ilgieji savaitgaliai yra pats darbymetis ilgapirščiams. Draudikai sako,...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to,...

„Bonava Lietuva“ gavo leidimą pirmojo daugiabučio statyboms Vilniuje – Pašilaičiuose iškils „Vakarų lėnas“

Švedijos kapitalo nekilnojamo turto (NT) bendrovei „Bonava Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą pradėti projekto „Vakarų lėnas“ statybas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone. Imtis darbų bendrovė planuoja nedelsiant, o statybų finišas numatytas kitų metų pabaigoje. Nors...

Naujos statybos ar renovuotas senas butas – ką pirkti apsimoka labiau?

Atsakymo į klausimą, kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos – panašu, ilgai ieškoti nebereikia. Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras, senos ir naujos statybos būsto kainos, bent jau Vilniuje, sparčiai...

Artėjantis šildymo sezonas primena apie gaisrus

Gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje kiekvieną dieną kyla vidutiniškai keturi gaisrai, rodo ugniagesių statistika. Ugnies padarytą žalą atlyginti turintys draudikai skaičiuoja, kad dažniausiai gaisrus įplieskia neatsakingas krosnių ir židinių naudojimas, netvarkinga elektros instaliacija bei neatsargus...

Šaltojo sezono išlaidos gali tapti tikru iššūkiu: finansų ekspertė atskleidė, ką darote ne taip

Įsibėgėjus rudens sezonui, gyventojai baiminasi ne tik gresiančio karantino, bet ir išlaidų, kurių kasmet pareikalauja šaltasis periodas. Kai kurie tautiečiai jau dabar ruošia būtinų pirkinių sąrašus, skaičiuoja, kiek teks atseikėti automobilio paruošimui žiemai, šildymo...

Galimybe perpus sumažinti sąskaitas už elektrą kol kas pasinaudojo vos 1 iš 1000 butų...

Palyginti neseniai atsiradę saulės parkai atvėrė galimybe pigia saulės energija pasinaudoti ne tik privačių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams. Skaičiuojama, kad naudojant saulės parke gaminamą elektros energiją, kasmėnesinę sąskaitą už elektrą galima sumažinti...

Geriausiems Lietuvos studentams – galimybė pasisemti žinių iš pasaulinio technologijų lyderio

Pasaulinė mobiliųjų technologijų kompanija „Huawei“ kviečia Lietuvos studentus dalyvauti inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje „Seeds for the Future“. Lapkričio 2–6 dienomis internetu vyksiančios programos organizatoriai siekia skatinti pažangą pasauliniame informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje,...

Darbo vieta namuose – nauja būtinybė, kuri keičia ir NT rinką

Jokių kelionių į biurą ir streso kelyje, daugiau laiko sau – šiuos ir kitus privalumus vardija Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino namuose įpratę dirbti tautiečiai. Dalis jų toliau naudojasi galimybėmis kartais pailsėti nuo...

Pagrindiniai mitai, kurie trukdo įsigyti nuosavą būstą

Žmonės dažnai atideda nuosavo būsto pirkimo planus, nes mano, jog negaus iš banko kredito arba neturės pakankamai pinigų pradiniam įnašui sumokėti. Vieno Lietuvoje veikiančio banko Klientų konsultavimo centrų vadovė Baltijos šalims Giedrė Blazgienė kalba...

Elektros vartotojų laukiančios naujovės ateityje

Liko mažiau nei pusmetis iki gruodžio 10 d., kuomet daugiausiai elektros energijos suvartojantys klientai privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Ekspertai teigia, kad būsimas pokytis naudingiausias bus patiems vartotojams ir priduria, kad ši naujovė nebus...

NT ekspertas R. Pleteras: gyvenamasis būstas ir „parkingas“ – neatsiejami

Perkant būstą dažniausiai svarbu, kokioje miesto dalyje jis yra, kaip išplanuoti kambariai, kokia jo kaina ir ar pakankamai gerai išvystyta susisiekimo, mokyklų ir darželių infrastruktūra. Tačiau vienas veiksnys yra mažiau akcentuojamas nei kiti –...

Kone kas valandą – po užlietą butą, namą, kotedžą

Kiekvieną dieną vien vienos Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos klientai registruoja vidutiniškai po 18 atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to nukenčia...