Ekspertas: veja žiemą turėtų pasitikti tinkamai nupjauta ir patręšta

Ar jau skaitėte?

Visą vasarą rūpinotės veja, ją laistėte, tręšėte, pjovėte, saugojote nuo piktžolių ir kenkėjų, o atėjus rudeniui nutarėte, kad nieko daugiau daryti nebereikia? Ekspertai sako, kad taip manyti klaidinga, ir paaiškina, kokie darbai yra būtini rudenį, kad veja sėkmingai peržiemotų ir sulauktų pavasario.


KAIP ATSIKRATYTI NERIMO IR PRADĖTI GYVENTI. Laiko patikrinti būdai įveikti nerimą


„Rudenį nevalia palikti vejos likimo valiai, galvojant, kad vis tiek žiema yra jos „miego“ metas, tad ir rūpintis niekuo nereikia. Rudenį tinkamai paruošta veja bus atsparesnė, geriau peržiemos, lengviau ir greičiau atžels pavasarį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Būtina nupjauti ir patręšti

Vienas iš svarbių rudens darbų yra savalaikis vejos nupjovimas prieš žiemą. Žolę nupjauti būtina, nes palikta per aukšta ji gali išgulti, iššusti ir tuomet kyla sniego pelėsio grėsmė.

„Rudenį paskutinį kartą pjaunant veją reikėtų pasirinkti didesnį pjovimo aukštį nei vasarą, palikti veją 4-5 cm aukščio. Per žemai nupjauta veja gali nespėti pakankamai atželti, nusilpsta jos šaknys, tokia veja bus mažiau atspari neprognozuojamoms žiemos oro sąlygoms. Geriausiai peržiemoja po paskutinio pjovimo atželti suspėjusios vejos, kurių aukštis prieš žiemą yra 5–10 cm ir ant jų nėra prikritusių medžių lapų“, – sako „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas Simas Bairašauskas.

Pievinio tipo parko žolynų ir žydinčių pievelių žolės žiemojimui gali būti paliekamos ne aukštesnės kaip 12–15 cm aukščio, nuo jų taip pat turi būti kruopščiai nugrėbti nukritę lapai.

Labai svarbu, kad rudeninio pjovimo metu vejapjovės peiliai būtų aštrūs. Atšipę peiliai žolės lapų ir stiebelių galus suplėšo, todėl jie paruduoja, o visa veja tampa lyg apdžiūvusi. Vasarą ši problema tik gadina žolyno bendrą vaizdą, bet žolė greitai atauga, tačiau rudenį jos augimas jau būna sulėtėjęs, tad pakenkta žolė tokia ir lieka, padidėja grybinių ligų grėsmė.

Doc. dr. E. Klimas primena, kad spalio mėnesį veją prieš žiemą galima patręšti lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis kalio ir fosforo trąšomis. Rudeninio tręšimo tikslas yra užtikrinti žolių šaknų zonoje pakankamą kalio ir fosforo jonų koncentraciją. Šie maistiniai elementai turi įtakos vejos žolių šaknų vystymuisi ir cukraus koncentracijai jose. Nuo augalų šaknyse sukaupto cukraus kiekio priklauso jų atsparumas sausrai, šalčiui ir kitoms žiemiškos aplinkos sąlygoms. Rudenį patręšta veja geriau žiemoja, o pavasarį – greičiau ir geriau atželia.

„Tręšti veją geriausia prieš tai pašalinus vejos veltinį, jei toks yra, nugrėbus nukritusius medžių lapus. Anksčiau nei spalio viduryje vejos tręšti nereikėtų, nes ilgėjant rudenims dėl palyginti šiltų orų veja dar vegetuoja, gali iš karto pasisavinti trąšas ir sparčiau paaugti, o to prieš žiemą nereikia. Pernelyg vėlyvas tręšimas taip pat neduos naudos, nes orams staiga atšalus trąšos gali nespėti ištirpti ir pasiekti aktyvios šaknų zonos“, – aiškina ekspertas.

Pasak dr. E. Klimo, rudeniniam tręšimui azoto nereikia, nes jis skatina žaliosios masės augimą. Tręšiant rudenį vidutinio turtingumo, maždaug 150 mg kg-1 judriojo kalio ir judriojo fosforo turinčiame, dirvožemyje augančią veją, kompleksinių trąšų norma yra 3 kg arui.

Atsikratome veltinio ir samanų

Nors vejos skarifikavimas ar aeravimas dažniausiai siejamas su pavasariu, vis dėlto tam tikrais atvejais jį rekomenduojama atlikti ir rudenį. Vienas tokių – tankus veltinis vejoje.

„Veltinis susidaro vejoje kaupiantis nebegyvoms žolių dalims. Jis ypač tikėtinas, jei veja nebuvo aeruota ir skarifikuota pavasarį arba keletą metų iš eilės. Jeigu praskyrę veją matote gelsvos ar rusvos sausos žolės sluoksnį, vadinasi, veltinis jūsų vejoje yra ir jį reikia pašalinti nelaukiant pavasario. To nepadarius apsunkinamas žolės šaknų kvėpavimas, oro cirkuliacija, atsiranda palankesnė terpė vystytis sniego pelėsiui“, – pasakoja S. Bairašauskas.

Jei vejos plotas yra didelis, o veltinis gana storas, tuomet optimaliausias būdas jam pašalinti yra skarifikuojant arba aeruojant specialia įranga. Jei veltinio nedaug, taip pat nedidelis ir vejos plotas, pakanka veją „iššukuoti“ naudojant grėblį. Nepaisant pasirinkot įrankio, atlikti šį darbą bus paprasčiau tuomet, kai veja ir dirvos paviršius yra sausi.

Ruduo yra tinkamas metas kovoti ir su ganėtinai dažna vejų problema – samanomis. Samanas efektyviausiai naikina geležies sulfato preparatai. Jei samanų vejoje buvo daug, po jų naikinimo cheminėmis priemonėmis liekanas pravartu pašalinti vertikaliu aeratoriumi.

Visgi dr. E. Klimas atkreipia dėmesį, kad net ir sykį išnaikinus samanas jos gali vėl atsirasti, nes tai lemia dirvos užmirkimas, nuolatinis pavėsis, maisto medžiagų trūkumas žolėms, per žemas vejos pjovimas ar per storas jos veltinio sluoksnis. Esminis samanų problemos vejose sprendimas galimas tik kvalifikuotai įvertinus ir pašalinus jų atsiradimo priežastis. To nepadarius, lieka nesibaigianti kova su „vėjo malūnais“.

Vegetacijos pabaigoje po paskutinio nupjovimo aukščiausio lygio dekoratyvinės ir sportinės vejos periodiškai nupurškiamos biologiniu stimuliatoriumi Ferbanat L., fundazolu arba benlatu, kurie profilaktiškai saugo žoles nuo pašaknio ligų. Tokie purškimai gali būti atliekami maždaug kas dvejus metus.

Nepamiršti pasirūpinti technika

Rudenį dėmesio reikia ne tik vejai, bet ir jos priežiūros technikai. Pasak „Husqvarna“ sodo technikos eksperto S. Bairašausko, svarbiausias darbas – išvalyti įrenginių pjovimo mechanizmus, kad jie neliktų aplipę žolės liekanomis, žemėmis, kitokiais nešvarumais.

„Nesvarbu, turite vejos traktorių, vejapjovę, žoliapjovę ar vejos robotą, jų visų pjovimo mechanizmai prieš žiemą turi būti išvalyti ir išplauti. Likę nešvarumai gali sukelti koroziją, kitaip pakenkti įrenginiui, todėl pavasarį gali laukti nemaloni staigmena. Plovimo procesas nėra sudėtingas – galima arba tiesiog išplauti pjovimo mechanizmą tekančiu vandeniu, arba panaudoti daugelyje vejapjovių ir vejos traktorių esančius įmontuotus plovimo antgalius, prie kurių prijungiama žarna su vandeniu, ir peiliams sukantis mechanizmas per keletą minučių išsiplauna. Išplautą įrangą svarbu gerai išdžiovinti prieš sandėliuojant, taip pat apipurkšti aerozoline alyva, kuri apsaugos nuo rūdijimo“, – pataria S. Bairašauskas.

Jei naudojatės benzinine įranga, prieš žiemą būtina ištuštinti degalų baką, nes ilgai nenaudojamas kuras gali sukelti variklio trikdžių ir pavasarį jis gali sunkiai ar visai neužsivesti. Jei to daryti nenorite, rinkitės naudoti „Husqvarna Power 4“ kurą, kuris yra švaresnis ir stabilizuotas, jis sudegdamas išskirią mažiau teršalų, užtikrina ilgesnį variklio tarnavimo laiką. Jei žiemos laikotarpiui paliksite šį kurą bake, galite būti ramūs dėl variklio ir visos kuro sistemos, nes šis kuras apsaugos visas jautrias detales.

Rudenį, po paskutinio vejos pjovimo, kol nešvarumai nenusėdę variklio apačioje, taip pat rekomenduojama seną alyvą pakeisti nauja ir variklį žiemai palikti su švaria.

Akumuliatorinės technikos savininkai sezono pabaigoje turėtų nepamiršti įkrauti akumuliatorių. Per žiemą jie turi būti laikomi šiltoje ir sausoje vietoje – didelis drėgmės kiekis patalpoje, ypač vėsioje, jiems gali pakenti.

Nepasitikintiems savo žiniomis, kaip tinkamai paruošti techniką žiemai, pašnekovas rekomenduoja kreiptis į sodo technikos aptarnavimo specialistus. Tokios patikros metu technika bus ne tik kruopščiai išvalyta, bet ir patikrintas jos veikimas, pakeistos nusidėvėjusios detalės, o esant poreikiui ir sandėliuojama per žiemą.

„Techninė priežiūra optimaliu atveju turėtų būti atliekama kartą per metus. Dažnai žmonės vengia tai daryti, manydami, kad tokios paslaugos brangiai kainuoja, tačiau tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, rankinių gaminių techninė apžiūra gali kainuoti 25–30 Eur, vejos robotų „Automower“ – apie 60–100 Eur, vejos traktorių – iki 200–250 Eur. Tuo tarpu gedimų dėl netinkamos priežiūros taisymas gali atsieti kur kas daugiau tiek pinigų, tiek laiko atžvilgiu“, – skaičiuoja S. Bairašauskas.

Interjero dizaineriu tapkite pats: patarimai, kaip įsirengti skoningą būstą

Interjero dizaineriai bet kokios būklės būstą geba paversti skoningu ir jaukiu, tačiau ne visiems tokia paslauga yra įkandama. Architektė, interjero dizaino studijos „Lapukas ir pieštukas“ bendraįkūrėja Martyna Kazlauskienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį,...

ORAI: Šiandien daug kur pasnigs, bus plikledis, galima silpna lijundra

Šiandien daug kur, daugiausia Pietryčių Lietuvoje, pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 4–9 m/s. Temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Lapkričio 25 d. daug kur pasnigs,...

„Ignitis“: energijos duomenų analizė padeda sumažinti energijos švaistymą

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ skatina verslo įmones analizuoti elektros energijos suvartojimo duomenis, nes tai suteikia galimybių padidinti konkurencingumą. Analizuojant duomenis galima sumažinti energijos švaistymą gaminant produktus ar teikiant paslaugas, taip pat ieškoti būdų...

Kintamos ar terminuotai nekintančios palūkanos: kurias vertėtų rinktis imant būsto paskolą

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais...

Dizaineriai ieškos kurortinio būsto vizijos

Cepelino spalvos dangus, vis pabarstantis snaigių, apgaubė mūsų rudenišką kraštovaizdį. Bet net ir niūrokus lietuviškus orus galima praskaidrinti. Kalbant apie būstą, geriausias receptas - skoningi architektūriniai bei dizaino sprendimai. Drąsiomis idėjomis, kaip įsirengti jaukius...

Visko išmesti nebūtina – paprasti patarimai, padėsiantys sumažinti atliekų kiekį

Skaičiuojama, kad kasmet išmetame 2,12 mlrd. tonų atliekų. Netinkamai išmetamos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį – theworldcounts.com duomenimis, kiekvienais metais 13 mln. tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus, užteršiama 280 mlrd. tonų požeminio vandens,...

CAT telefonai: kodėl verti dėmesio?

Tarp puikiai žinomų telefonų gamintojų, gana dažnai vartotojus nudžiuginančių išskirtiniais flagmanais, esti ir tų, kurie demonstruoja puikią kokybę, patikimumą, tačiau yra mažiau žinomi. Vienas iš tokių – CAT ir šio prekės ženklo telefonai, pelnantys...

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų negali įsigyti nuosavo būsto dėl per mažų mėnesio pajamų

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad jų mėnesio pajamos yra nepakankamos nuosavam būstui įsigyti, atskleidė šį rudenį vykdytas tyrimas. Kokie dar veiksniai trukdo šalies gyventojams nusipirkti norimus namus ir kiek žmonių yra sukaupę...

Tauro kalną vilniečiai mato kaip naują turistų traukos objektą

Vilniaus savivaldybėje gyventojams pristatyti atnaujinti Tauro kalno teritorijos sutvarkymo sprendiniai: pėsčiųjų takai, apšvietimas, poilsio zonos, vietos pasiekiamumas įvairiais būdais, želdynų projektavimas. Pamėnkalnio arba Tauro kalnas – itin svarbi vieta vilniečiams, todėl gyventojai aktyviai įsitraukė...

Vienas žodis sutartyje gali gerokai padidinti patalpų nuomos kainą

Energetinių resursų, medžiagų ir statybų kainoms šiemet pasiekus rekordines aukštumas, įkalnėn iš paskos pasileido ir nuomos rinka. Tendencijos tokios pačios ir privataus būsto, ir verslo segmente. Tačiau būsto nuomos terminas paprastai gerokai trumpesnis, nei...

Žemės mokesčiui sumokėti – beveik dvi savaitės  

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d. Už 2022 m. apie 40,5 mln. eurų žemės mokesčio apskaičiuota 728 tūkst....

Išnagrinėjo vartotojo ir UAB „Perlas Energija” ginčą vartotojo naudai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo vartotojo ir UAB „Perlas Energija” ginčą dėl įmonės veiksmų teisėtumo. Buvo priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiksmus neteisėtais ir tenkinti vartotojo reikalavimus įpareigoti įmonę perskaičiuoti sąskaitą už elektros energiją...

Atsisakantiems iškastinio kuro gyventojams – 6,6 mln. eurų parama

Lapkričio 3 d. baigėsi jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė dar daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų...

Kodėl lietuviai perką nuosavą būstą

Lietuvos gyventojai nuosavą būstą dažniausiai perka dėl noro nebegyventi su tėvais arba nuomojame būste, atskleidė neseniai vykdytas tyrimas. Kokios dar priežastys lemia šalies žmonių sprendimą įsigyti namus ir kokius pagrindinius būsto nuomos trūkumus jie...
spot_img
spot_img