Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų už elektrą permoka?

Ar jau skaitėte?

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kone kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 ct/kWh tarifu, kas penktas – 30–40 ct/kWh, o kas dešimtas – net didesniu nei 40 ct/kWh tarifu.

Apklausos duomenimis, 53 proc. respondentų elektros tarifas, pagal kurį jie moka elektros sąskaitas, viršija 28 ct/kWh, tad jie visi naudojasi didesne ar mažesne valstybės kompensacija. Didžiausiu, arba daugiau nei 40 ct/kWh siekiančiu tarifu, moka 10 proc. apklaustųjų, 30­–40 ct/kWh tarifu – 20 proc., 28–30 ct/kWh tarifu – 23 proc.

Kad moka mažesniu nei 28 ct/kWh tarifu, nurodė penktadalis (19 proc.) gyventojų, dar 7 proc. žmonių teigimu, jiems įkainiai nuolatos kinta dėl pasirinkto su biržos kaina susieto plano.

„Apklausa atskleidė įdomią situaciją – nors nepriklausomi elektros tiekėjai jau daugiau nei mėnesį siūlo 25–27 ct/kWh tarifus, didesnė dalis šalies gyventojų vis dar moka daugiau ir, panašu, yra tuo patenkinti. Svarbų vaidmenį čia vaidina valstybės taikomos kompensacijos, sukuriančios iliuziją, kad už elektrą mokama ne tiek ir daug – 28 ct/kWh. Gyventojai pamiršta, kad skirtumą iš savo, o tai reiškia – kiekvieno mūsų, kišenės sumoka valstybė“, – sako apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ komercijos direktorė Neringa Petrauskienė.

Turinčių didesnį nei 28 ct/kWh tarifą, tačiau mokančių 28 ct/kWh, nes kitą dalį jiems kompensuoja valstybė, respondentų daugiausiai yra tarp 56 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų (beveik 58 proc.), turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (po 53 proc.), gyvenančių kaimo vietovėse arba rajonų centruose, kituose miestuose (po 55 proc.).

„Permokančių už elektrą yra gerokai per daug. Vis dėlto pastebime, kad susidomėjimas mažesniais tarifais auga. Pradėję gyventojams siūlyti 25–26 ct/kWh tarifus, naujų sutarčių per dieną sudarome 4 kartus daugiau, gyventojų užklausų srautas išaugo iki 10 kartų, palyginti su metų pradžia. Todėl tikėtina, kad gyventojų „migracija“ mažesnių tarifų už elektros energiją link tęsiasi, nors ir ne taip sparčiai, kaip galėtų“, – teigia N. Petrauskienė

Mažiau nei 28 ct/kWh turimą tarifą dažniau nurodo 36–45 m. ir vyresni nei 56 m. amžiaus grupių atstovai (po 21 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (21 proc.), gyvenantys didžiuosiuose miestuose (20 proc.).

Daugiausiai turinčių su birža susietus elektros planus yra tarp 26–35 m. amžiaus (9 proc.), nebaigto vidurinio išsilavinimo (10,5 proc.), rajono centrų ar kitų miestų (8 proc.) gyventojų.

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kone penktadalis, arba 22 proc., apklausos dalyvių nežino, kokiu tarifu moka už elektrą. 13 proc. iš jų kaip nežinojimo priežastį nurodė tai, kad ne jie apmoka sąskaitas, 9 proc. teigė neatsimenantys.

Tarp nežinančių elektros tarifo daugiausiai yra vyrų, 18–25 m. amžiaus gyventojų ir nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų.

„Elektrum Lietuva“ atstovė primena, kad vartotojams vertėtų pasidomėti, ne tik kokiu tarifu jie moka už elektrą, bet ir galimybe pasikeisti turimą sutartį į palankesnę, taupant tiek savo, tiek valstybės pinigus. Norint pasikeisti elektros tiekėją, gyventojams tereikia sudaryti naują sutartį su pasirinktu kitu tiekėju, o į senąjį kreiptis nereikia. Senoji elektros tiekimo sutartis nutrūksta automatiškai, svarbu tik perskaityti jos nutraukimo sąlygas, mat jei jose numatyti papildomi mokesčiai ar buvo suteiktos nuolaidos, jas teks grąžinti – buvęs tiekėjas pats paskaičiuos ir pateiks sąskaitą apmokėjimui.

Šiuo metu bendrovės „Elektrum Lietuva“ pigiausias fiksuotos kainos planas nesiekia net 25 ct/kWh ir jam netaikomos jokios papildomos sąlygos. Todėl, jei ateityje kainos dar mažėtų ir gyventojai norėtų pasikeisti tarifą ar planą, tai galėtų padaryti be jokių apribojimų ar baudų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko vasario 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Milda Basijokienė

Atstovė spaudai

„Elektrum Lietuva“

 

 

Lietuviai namo stogą padarė iš saulės baterijų

Statybos bendrovė „Modaista“ Kretingoje įrengė pirmąjį gyvenamąjį namą, kuriame vietoje įprastos stogo dangos buvo sumontuotos saulės baterijos. Tai pirmas toks objektas Lietuvoje, kuomet saulės baterijos buvo įrengtos ne ant namo stogo dangos, bet vietoje...

Dujų balionas gali tapti namų praradimo priežastimi: kaip apsisaugoti?

Suskystintų naftos dujų (SND) balionus savo namuose maisto gamybai vis dar naudoja nemaža dalis tautiečių. Tiesa, daugelis jų nesusimąsto, kad tokie įrenginiai kelia pavojų ir juos naudojančių namų gyventojams, ir kaimynams, taip pat jų...

Namo renovacija – kasdienis sutaupymas ir didesnė turto vertė

Pastebima, kad, renovavus daugiabutį namą, būsto išlaikymas tampa ekonomiškesniu, pagražėja gyvenamoji aplinka, išauga gyvenimo komfortas bei padidėja nekilnojamojo turto vertė. Paskaičiuota, kad renovavus būstą, jo pardavimo ar nuomos kaina išauga maždaug trečdaliu. Privataus namo...

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...

Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės

Tyrimai rodo, kad atnaujinti būstą nusprendę europiečiai, didžiausią dėmesį skiria vonios kambario bei virtuvės pagerinimui, naujų interjero detalių įsigijimui bei įvairių susidėvėjusių baldų pakeitimui. Visgi, net ir minimalūs pokyčiai būste gali pareikalauti gana didelių...

Praktiškas ir taupus namų apšvietimas – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Įsirengiant būstą, tenka sukti galvą ne tik renkantis tarp milžiniškos moderniausių įrenginių, baldų ar interjero detalių pasiūlos, bet ir suplanuoti tinkamą apšvietimą, kuris būtų gražus, praktiškas ir taupus. Kokį vaidmenį atlieka apšvietimas mūsų namuose...

Kada verta naudoti stoginius ventiliatorius?

Niekam nereikia įrodinėti, kad patalpas vėdinti privaloma, nesvarbu, ar kalbama apie gyvenamąjį namą, ar apie gamybos įmonę. Nuolatinė oro apykaita yra pastato naudotojų komforto ir technologinių procesų saugumo užtikrinimo pagrindas. Stoginiai ventiliatoriai yra veiksminga ir...

Pagalba Ukrainos gyventojams – lietuvių kuriami inovatyvūs balda

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus...

2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Mokslininkai ir draudikai: šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę...
spot_img
spot_img