2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Ar jau skaitėte?

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių nelegaliai asmenų, palyginti su 2021 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, fizinių asmenų, kurie vykdė su statybomis susijusią veiklą su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma per praeitus metus padaugėjo beveik 2,5 tūkst. Metų eigoje augo įsigyjančių ID kodą skaičius. Jei balandžio mėnesį kodą turėjo per 200 tūkst. asmenų, tai gruodžio mėnesį – jau beveik 360 tūkst. asmenų.

VMI duomenimis, fizinių asmenų, kurie vykdė su statybomis susijusią veiklą su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma per metus padaugėjo beveik 2,5 tūkst. Jei 2021 m. gruodžio mėnesį šalyje buvo 34 tūkst. tokių asmenų, tai 2022 m. balandžio mėnesį beveik 37 tūkst. o gruodžio mėnesį – daugiau kaip 36 tūkst. Šaltuoju metų laiku dirbančiųjų statybos sektoriuje skaičius visada laikinai sumažėja.

„Sodros“ duomenimis, praeitais metais daugėjo ir pagal darbo sutartį statybų sektoriuje dirbančių asmenų skaičius. Jei 2021 m. gruodžio mėnesį tokių asmenų buvo beveik 109 tūkst., tai 2022 m. balandžio mėnesį – 112 tūkst., liepos mėnesį – 114 tūkst.

Praeitų metų eigoje turinčių skaidriai dirbančiojo ID skaičius nuolat augo. Jei 2022 m. balandžio mėnesį, kai įsigaliojo reikalavimas šį kodą turėti visiems statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims, kodą buvo įsigiję 201 tūkst. asmenų, tai liepos mėnesį jį jau turėjo beveik 280 tūkst. asmenų, o gruodžio mėnesį – beveik 360 tūkst. asmenų.

„Skaidriai dirbančiojo ID tikrinimas palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybų sektoriuje, o taip pat, mūsų nuomone, tai turėjo įtakos dirbančių nelegaliai asmenų statybų sektoriuje skaičiaus mažėjimui. Šiuo metu pastebima vyraujanti tendencija, kad daugiausiai nustatoma dirbančių be skaidriai dirbančiojo ID kodo individualiose statybose, kuomet vykdomos statybos ūkio būdu“, – sako vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Per 2022 metus VDI atliko 2 680 inspektavimų statybos sektoriuje, tai yra 23 proc. daugiau palyginti su 2021 m., tačiau nustatė 20 proc. mažiau asmenų, dirbančių nelegaliai (924).

VDI nuo 2022 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo reikalavimas dėl skaidriai dirbančiojo ID, atliko 1302 patikrinimus statybvietėse, kurių metu buvo vykdoma skaidriai dirbančių asmenų kontrolė. Iš viso buvo patikrinta 2670 asmenų. Patikrinimų metu nustatyta daugiau kaip 500 asmenų, dirbusių neturint skaidriai dirbančiojo ID.

Kas yra skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas ir kas jį privalo turėti?

Tai „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvą ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas. Skaidriai dirbančiojo ID kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvą darbuotojai.

Asmuo, dirbdamas pagal kelias darbo sutartis, ar besiverčiantis savarankiška veikla, gauna po atskirą kodą kiekvienai darbo sutarčiai (kiekvienam socialinio draudimo pas atskirą draudėją atvejui) ir kiekvienai savarankiškai veiklai, kurią asmuo vykdo kaip skirtingo statuso savarankiškai dirbantis asmuo, pavyzdžiui, veikla, įsigijus verslo liudijimą, ir veikla pagal individualios veiklos pažymą.

Kode užšifruoti šie duomenys: darbuotojo statusas, jo vardas, pavardė, darbdavio (draudėjo) pavadinimas, juridinio asmens kodas (jei jo neturi – draudėjo kodas), o jeigu darbdavys (draudėjas) yra fizinis asmuo – draudėjo vardas ir pavardė.

Kaip gauti skaidriai dirbančiojo ID kodą?

Savo skaidriai dirbančiojo tapatybės kodą gali gauti kiekvienas asmuo prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui http://inx.lv/hPlS arba asmeniškai atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį. Skaidriai dirbančiojo ID kodas išduodamas iškart – asmuo, prisijungęs prie „Sodros“ informacinės sistemos, kodą gali atsisiųsti realiuoju laiku.

Taip pat darbuotojui skaidriai dirbančio asmens tapatybės kodą gali gauti darbdavys, prisijungęs prie savo „Sodros“ paskyros draudėjui. Vienos užklausos metu darbdavys gali atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Skaidriai dirbančiojo ID kodą galima atsisiųsti įrenginyje (mobiliajame telefone, kompiuteryje ir pan.) arba atsispausdinti ant popieriaus.

Kas ir kaip tikrina skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą?

Pareigą tikrinti kodą turi Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija, taip pat statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas.

Kodas tikrinamas mobiliojo įrenginio pagalba nuskaitant QR kodą. Tam tikslui naudojama nemokama mobili programėlė, kurią tikrintojai gali atsidaryti interneto naršyklėje savo mobiliajame telefone, planšetėje ar kituose įrenginiuose: https://www.sodra.lt/tikrinti.

Pareigos ir atsakomybė

Darbdavys turi užtikrinti, kad visi jo darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodą ir jį pateiktų nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms (VDI, VMI, FNTT, policijai), statytojui (užsakovui) arba jo vienam įgaliotam rangovui.

Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas turi užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys asmenys būtų identifikuoti: statybos darbus atliekantys darbuotojai, savarankišką veiklą vykdantys asmenys bei kiti statybvietėje esantys asmenys, neatliekantys statybos darbų.

Kiti, statybvietėje esantys asmenys, kurie neatlieka statybos darbų, statybvietėje gali būti tik turėdami statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę ir užregistruoti, nurodant jų atvykimo į statybvietę pradžios laiką bei atvykimo priežastį.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už skaidriai dirbančiojo ID kodo neturėjimą darbuotojas, atliekantis statybos darbus, baudžiamas nuo 50 iki 150 eurų, už pakartotinį – nuo 150 iki 250 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekse yra ir administracinė atsakomybė darbdaviui (fiziniam asmeniui) ar darbdavio (juridinio asmens) atstovams, taip pat priimančiosios Lietuvos įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui tais atvejais, kai šie subjektai neužtikrins, kad jų ar siunčiančiųjų įmonių darbuotojai turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodus. Skiriama bauda nuo 500 iki 1100 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1100 iki 2550 eurų.

Siekiant suteikti laiko prisitaikyti prie naujos tvarkos, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki birželio 1 d. galiojo dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu kontrolės institucijos nebaudė darbuotojų ir darbdavių, jei darbuotojas neturėjo ID kodo, taip pat užsakovų ar jų įgaliotų rangovų už asmenų identifikavimo statybvietėje pažeidimus, jeigu dėl techninių priežasčių nebuvo galima suformuoti ir išsiimti skaidriai dirbančio asmens ID kodo arba nebuvo galima skaidriai dirbančio asmens identifikuoti pagal ID kodą.

Komunikacijos skyrius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Kas lėmė antrojo pusmečio elektros kainų mažėjimą?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę patvirtino viršutines kainų ribas, o galutinės kainos buitiniams vartotojams paaiškės dar gegužę. Nuo liepos mėnesio perkant elektrą iš žemos įtampos tinklo, kainų riba bus 22,264 centai už...

Bankas išsiaiškino, kodėl lietuviai nebeperka nuosavo būsto

Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor“ banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto...

Renkantis namų šildymo sistemas – vis daugiau dėmesio ekologijai

Šiais laikais žmonės stengiasi gyventi tvariai su gamta, kadangi ji yra mūsų namai ir kiekvieno atsakomybė yra po savęs palikti tokią erdvę, kurioje mūsų vaikai augtų sveiki ir laimingi. Ypač daug dėmesio skiriama energetikos...

Nelaimės kelyje. Kas didina autoavarijų riziką?

Autoavarijų kiekis nemažėja sulaukus pavasario. Vairuotojai kelyje privalo būti atsargūs visais metų laikais. Keičiantis oro sąlygoms kinta ir rizikos faktoriai, kurie apsunkina vairavimą. Pavyzdžiui žiemą didelį pavojų kelia slidūs ir nenuvalyti keliai. Vasarą padaugėją...

Kaip ir kada pradėti lauko terasos montavimo darbus?

Rudens ir žiemos laikotarpis dažniausiai būna pasyviausias statybų darbų prasme. Jei oras žiemą yra pakenčiamas, atliekami vos keli lauko darbai, tačiau rimtesnių projektų niekas nenori įgyvendinti. Tačiau tinkamai suplanavus ir paruošus vietą terasai, žiemą...

Skirtingos stogo dangos – kuo jos skiriasi?

Stogo danga sudaro viena iš pagrindinių namo statybos biudžeto dalių. Tačiau yra kokybiškų ir funkcionalių stogo dangų medžiagų, kurios leis apdengti stogą už tikrai priimtiną kainą. Reikėtų ieškoti tokių medžiagų kaip plieninė stogo danga...

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai...

Svajonė turėti namą – vis prieinamesnė

Dėl nekrintančių nekilnojamojo turto kainų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir augančių galimybių dirbti nuotoliniu būdu gyvenant už miesto vis daugiau Lietuvos gyventojų svarsto galimybę įsigyti mobilius medinius karkasinius namus. Kaip šis sektorius vystosi Baltijos šalyse,...

5 patarimai, kaip sumaniau apdrausti savo artimuosius ir turtą

Nors Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi įvairių draudimo rūšių teikiamomis naudomis, „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūros „Norstat“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad turtą esame linkę drausti kur kas dažniau, nei įsigyti gyvybės draudimą ar draudimą...

Mažėja visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos buitiniams vartotojams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), reaguodama į pokyčius didmeninėje energijos rinkoje, prognozuojamą mažesnę elektros energijos rinkos kainą, 2023 m. II pusmečiui nustatė mažesnes visuomeninės elektros energijos kainos viršutines ribas buitiniams vartotojams: perkantiems elektros energiją iš...

Dėl neskaidriai vykdytų statybos darbų skirta beveik 120 tūkst. eurų baudų

Lietuvos apeliacinis teismas pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtą baudžiamąją bylą, konstatavo, kad trys valstybės tarnautojams prilyginti asmenys pagrįstai nuteisti dėl papirkimo, kyšio priėmimo...

Kokiems būstams 2022 metais šalies gyventojai skolinosi dažniausiai

Nors Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, daugelis nekilnojamąjį turtą (NT) įsigyja su paskola. 2022 metų „Luminor“ banko klientų duomenys rodo, kad dažniausiai tokiu būdu perkami jau įrengti butai. Kokiems dar...

Kokį rekuperatorių pasirinkti?

Nuolatinė technologijų plėtra apima praktiškai visas mūsų gyvenimo sritis. Mūsų namuose veikiantys įrenginiai nuolat atnaujinami, kad mūsų gyvenimas būtų geresnis. Panaši situacija ir su rekuperatoriais. Platus šių įrenginių asortimentas reiškia, kad galime pasirinkti būtent...

Populiarėjančios pakeltos lysvės: kaip jas įsirengti ir kokių klaidų geriau nedaryti?

Pakeltos lysvės – tarp lietuvių vis labiau populiarėjanti daržovių, žalumynų ar gėlių auginimo vieta. Toks šiuolaikinis „daržas“ ne tik stilingai atrodo, bet ir yra labai praktiškas. Pakeltas lysves įsirengti galima beveik bet kur –...
spot_img
spot_img