2022-ieji su skaidriai dirbančiojo ID: sumažėjo nelegaliai ir padaugėjo oficialiai dirbančių statybininkų

Ar jau skaitėte?

Dar pernai balandį įsigaliojo reikalavimas statybos darbus atliekantiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą. Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai beveik ketvirtadaliu (23 proc.) padidino patikrinimų skaičių statybų sektoriuje, tačiau nustatė penktadaliu mažiau dirbančių nelegaliai asmenų, palyginti su 2021 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, fizinių asmenų, kurie vykdė su statybomis susijusią veiklą su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma per praeitus metus padaugėjo beveik 2,5 tūkst. Metų eigoje augo įsigyjančių ID kodą skaičius. Jei balandžio mėnesį kodą turėjo per 200 tūkst. asmenų, tai gruodžio mėnesį – jau beveik 360 tūkst. asmenų.

VMI duomenimis, fizinių asmenų, kurie vykdė su statybomis susijusią veiklą su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma per metus padaugėjo beveik 2,5 tūkst. Jei 2021 m. gruodžio mėnesį šalyje buvo 34 tūkst. tokių asmenų, tai 2022 m. balandžio mėnesį beveik 37 tūkst. o gruodžio mėnesį – daugiau kaip 36 tūkst. Šaltuoju metų laiku dirbančiųjų statybos sektoriuje skaičius visada laikinai sumažėja.

„Sodros“ duomenimis, praeitais metais daugėjo ir pagal darbo sutartį statybų sektoriuje dirbančių asmenų skaičius. Jei 2021 m. gruodžio mėnesį tokių asmenų buvo beveik 109 tūkst., tai 2022 m. balandžio mėnesį – 112 tūkst., liepos mėnesį – 114 tūkst.

Praeitų metų eigoje turinčių skaidriai dirbančiojo ID skaičius nuolat augo. Jei 2022 m. balandžio mėnesį, kai įsigaliojo reikalavimas šį kodą turėti visiems statybvietėje statybos darbus atliekantiems asmenims, kodą buvo įsigiję 201 tūkst. asmenų, tai liepos mėnesį jį jau turėjo beveik 280 tūkst. asmenų, o gruodžio mėnesį – beveik 360 tūkst. asmenų.

„Skaidriai dirbančiojo ID tikrinimas palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybų sektoriuje, o taip pat, mūsų nuomone, tai turėjo įtakos dirbančių nelegaliai asmenų statybų sektoriuje skaičiaus mažėjimui. Šiuo metu pastebima vyraujanti tendencija, kad daugiausiai nustatoma dirbančių be skaidriai dirbančiojo ID kodo individualiose statybose, kuomet vykdomos statybos ūkio būdu“, – sako vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Per 2022 metus VDI atliko 2 680 inspektavimų statybos sektoriuje, tai yra 23 proc. daugiau palyginti su 2021 m., tačiau nustatė 20 proc. mažiau asmenų, dirbančių nelegaliai (924).

VDI nuo 2022 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo reikalavimas dėl skaidriai dirbančiojo ID, atliko 1302 patikrinimus statybvietėse, kurių metu buvo vykdoma skaidriai dirbančių asmenų kontrolė. Iš viso buvo patikrinta 2670 asmenų. Patikrinimų metu nustatyta daugiau kaip 500 asmenų, dirbusių neturint skaidriai dirbančiojo ID.

Kas yra skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas ir kas jį privalo turėti?

Tai „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotas kodas, patvirtinantis, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis, komandiruotas į Lietuvą ar dirba pagal civilinę sutartį, jei yra mažosios bendrijos vadovas. Skaidriai dirbančiojo ID kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvą darbuotojai.

Asmuo, dirbdamas pagal kelias darbo sutartis, ar besiverčiantis savarankiška veikla, gauna po atskirą kodą kiekvienai darbo sutarčiai (kiekvienam socialinio draudimo pas atskirą draudėją atvejui) ir kiekvienai savarankiškai veiklai, kurią asmuo vykdo kaip skirtingo statuso savarankiškai dirbantis asmuo, pavyzdžiui, veikla, įsigijus verslo liudijimą, ir veikla pagal individualios veiklos pažymą.

Kode užšifruoti šie duomenys: darbuotojo statusas, jo vardas, pavardė, darbdavio (draudėjo) pavadinimas, juridinio asmens kodas (jei jo neturi – draudėjo kodas), o jeigu darbdavys (draudėjas) yra fizinis asmuo – draudėjo vardas ir pavardė.

Kaip gauti skaidriai dirbančiojo ID kodą?

Savo skaidriai dirbančiojo tapatybės kodą gali gauti kiekvienas asmuo prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui http://inx.lv/hPlS arba asmeniškai atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį. Skaidriai dirbančiojo ID kodas išduodamas iškart – asmuo, prisijungęs prie „Sodros“ informacinės sistemos, kodą gali atsisiųsti realiuoju laiku.

Taip pat darbuotojui skaidriai dirbančio asmens tapatybės kodą gali gauti darbdavys, prisijungęs prie savo „Sodros“ paskyros draudėjui. Vienos užklausos metu darbdavys gali atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Skaidriai dirbančiojo ID kodą galima atsisiųsti įrenginyje (mobiliajame telefone, kompiuteryje ir pan.) arba atsispausdinti ant popieriaus.

Kas ir kaip tikrina skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą?

Pareigą tikrinti kodą turi Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija, taip pat statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas.

Kodas tikrinamas mobiliojo įrenginio pagalba nuskaitant QR kodą. Tam tikslui naudojama nemokama mobili programėlė, kurią tikrintojai gali atsidaryti interneto naršyklėje savo mobiliajame telefone, planšetėje ar kituose įrenginiuose: https://www.sodra.lt/tikrinti.

Pareigos ir atsakomybė

Darbdavys turi užtikrinti, kad visi jo darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodą ir jį pateiktų nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės institucijoms (VDI, VMI, FNTT, policijai), statytojui (užsakovui) arba jo vienam įgaliotam rangovui.

Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas turi užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys asmenys būtų identifikuoti: statybos darbus atliekantys darbuotojai, savarankišką veiklą vykdantys asmenys bei kiti statybvietėje esantys asmenys, neatliekantys statybos darbų.

Kiti, statybvietėje esantys asmenys, kurie neatlieka statybos darbų, statybvietėje gali būti tik turėdami statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę ir užregistruoti, nurodant jų atvykimo į statybvietę pradžios laiką bei atvykimo priežastį.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už skaidriai dirbančiojo ID kodo neturėjimą darbuotojas, atliekantis statybos darbus, baudžiamas nuo 50 iki 150 eurų, už pakartotinį – nuo 150 iki 250 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekse yra ir administracinė atsakomybė darbdaviui (fiziniam asmeniui) ar darbdavio (juridinio asmens) atstovams, taip pat priimančiosios Lietuvos įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui tais atvejais, kai šie subjektai neužtikrins, kad jų ar siunčiančiųjų įmonių darbuotojai turėtų skaidriai dirbančiojo ID kodus. Skiriama bauda nuo 500 iki 1100 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1100 iki 2550 eurų.

Siekiant suteikti laiko prisitaikyti prie naujos tvarkos, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki birželio 1 d. galiojo dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu kontrolės institucijos nebaudė darbuotojų ir darbdavių, jei darbuotojas neturėjo ID kodo, taip pat užsakovų ar jų įgaliotų rangovų už asmenų identifikavimo statybvietėje pažeidimus, jeigu dėl techninių priežasčių nebuvo galima suformuoti ir išsiimti skaidriai dirbančio asmens ID kodo arba nebuvo galima skaidriai dirbančio asmens identifikuoti pagal ID kodą.

Komunikacijos skyrius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...

Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės

Tyrimai rodo, kad atnaujinti būstą nusprendę europiečiai, didžiausią dėmesį skiria vonios kambario bei virtuvės pagerinimui, naujų interjero detalių įsigijimui bei įvairių susidėvėjusių baldų pakeitimui. Visgi, net ir minimalūs pokyčiai būste gali pareikalauti gana didelių...

Praktiškas ir taupus namų apšvietimas – į ką reikia atkreipti dėmesį?

Įsirengiant būstą, tenka sukti galvą ne tik renkantis tarp milžiniškos moderniausių įrenginių, baldų ar interjero detalių pasiūlos, bet ir suplanuoti tinkamą apšvietimą, kuris būtų gražus, praktiškas ir taupus. Kokį vaidmenį atlieka apšvietimas mūsų namuose...

Kada verta naudoti stoginius ventiliatorius?

Niekam nereikia įrodinėti, kad patalpas vėdinti privaloma, nesvarbu, ar kalbama apie gyvenamąjį namą, ar apie gamybos įmonę. Nuolatinė oro apykaita yra pastato naudotojų komforto ir technologinių procesų saugumo užtikrinimo pagrindas. Stoginiai ventiliatoriai yra veiksminga ir...

Pagalba Ukrainos gyventojams – lietuvių kuriami inovatyvūs balda

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik metus, o visuomenės nariai iš įvairių pasaulio šalių, kaip įmanoma stengiasi padėti karo nusiaubtai šaliai ir joje esantiems gyventojams. Renkamos lėšos, įvairi humanitarinė pagalba, maisto daviniai ir kt. Vilniaus...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Moduliniai gyvenamieji namai – ilgaamžis sprendimas

Mažai yra žmonių, nenorinčių susikurti savo svajonių namus. Žinoma, finansinės galimybės šias svajones labai dažnai nustumia į šoną, tačiau sprendimas yra ir šioje situacijoje – tai moduliniai namai. Gyvenami moduliniai namai yra tikrai, palyginus,...

Mokslininkai ir draudikai: šalčiai namų savininkams per kišenę gali kirsti skaudžiai

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo kokybę ir piniginės turinį gali smarkiai pabloginti tokie netikėti dalykai, kaip sprogę vamzdžiai, išsiklaipę...

Lietuviai norėtų energiją naudoti efektyviau, tačiau pageidautų daugiau aktualios informacijos

Efektyvaus energijos vartojimo tema yra aktuali 7 iš 10 lietuvių, tačiau tokiai pat daliai gyventojų apie tai trūksta informacijos. Tą rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iniciatyva atliktas tyrimas. Didžiausias informacijos trūkumas jaučiamas išmanių...

13 savivaldybių už 10 mln. eurų atnaujins beveik tris dešimtis pastatų

Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau...

Į aukštį ar į plotį: kokia miestų plėtra užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį...

Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir...

Išmaniųjų elektros skaitiklių Lietuvoje – jau 200 tūkst.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pasiekė šių metų tikslą vykdant didžiausią Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projektą – Lietuvos gyventojams įdiegė 200 tūkst. išmaniųjų elektros skaitiklių. Kasdien bendrovės inžinieriai pakeičia apie 2 tūkst. apskaitos prietaisų,...
spot_img
spot_img