Draudikai suskaičiavo, kokios negandos pernai labiausiai siaubė gyventojų turtą

Ar jau skaitėte?

Praėjusiais metais, nepaisant jau beveik 2 metus privalomų dūmų detektorių, skaudžiausiai gyventojų turtą niokojo gaisrai, didėjo ir gamtos stichijų sukelti nuostoliai. Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės  duomenimis, pernai už namų turtui padarytas gaisrų, gamtos jėgų, vagysčių bei kitų turto nelaimių žalas gyventojams išmokėta 2,1 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei 2018 metais (1,8 mln. eurų), o daugiausia finansinių nuostolių sukėlė ugnis.

- Reklama -

„Nors vandens užliejimo atvejų namuose ir butuose fiksuojama maždaug 13 kartų daugiau nei gaisrų, tačiau pastarųjų pasekmės yra kur kas skaudesnės. Gaisrų ypač padaugėjo žiemos mėnesiais. Deja, kaip ir kiekvienais metais, šiemetinio šildymo sezono pradžioje įvairiuose šalies regionuose fiksavome padažnėjusius turto sugadinimo atvejus, kilusius dėl netvarkingų šildymo įrenginių bei sistemų, kaminų, židinių“, – sako Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Ugnis atnešė ir šimtatūkstantinių nuostolių

2019 metais bendrovė užfiksavo 91 gaisrų atvejį gyventojų valdomose gyvenamosiose ar kitos paskirties patalpose – 8 proc. mažiau nei užpernai.


Statybų.info – informacija…


Didžiausia žala, viršijusi 200 tūkst. eurų, buvo atlyginta už sudegusius Švenčionių rajono gyventojo namus.

„Gaisrų priežasčių pernai būta įvairių – nuo tinkamai neišvalytų kaminų iki kelių žaibo atvejų, dujų baliono sprogimo, lauke neatsargiai kūrento laužo. Nors ugnies sukelti nuostoliai pernai nemažėjo, tačiau gyvenamosiose patalpose įrengtų dūmų detektorių nauda yra akivaizdi – buvo ne vienas atvejis, kai įsijungusi signalizacija padėjo gyventojams laiku evakuotis, tokiu būdu gelbstint savo bei artimųjų gyvybes, ir greičiau iškviesti ugniagesius“, – sako K. Karpova.

- Reklama -

Vandens užpylimo rizika didesnė daugiabučiuose

Pernai bendrovės klientai susidūrė su 1170 turto sugadinimo atvejų dėl vandens poveikio – 15 proc. daugiau nei 2018 metais.

Butų gyventojai daugiausia žalų patyrė dėl vandens užpylimo: vandentiekio ar kanalizacijos avarijų, neužsuktų čiaupų, skalbyklių ar indaplovių gedimų.

„Daugiabučiuose, ypač nerenovuotuose, sovietiniais laikais pastatytuose namuose, vamzdynų ir inžinerinių sistemų gedimų bei avarijų rizika gerokai didesnė nei individualiuose namuose. Čia kyla problemų dėl pasenusių vandentiekio tinklų, kanalizacijos, taip pat dažnai nukenčiama ne dėl savo, o dėl kaimynų kaltės. Žinoma, vandens stichija ne tokia grėsminga kaip ugnies, tačiau vanduo taip pat padaro nemažai nuostolių sugadindamas lubas, grindis, sienas, baldus, asmeninius daiktus, techniką“, – teigia draudimo ekspertė.

Pernai didžiausia vandens poveikio užfiksuota žala siekė 19 tūkst. eurų, kuomet trūko karšto vandens vamzdis ir užliejo koridorių, vonios ir dar du kambarius.

Daugiausia stichinių nelaimių – 13-tą dieną

Per 2019 metus turtą apsidraudę fiziniai asmenys registravo 376 draudiminius įvykius, kilusius dėl gamtos jėgų ir stichijų – 6,5 proc. daugiau nei užpernai, o jų nuostoliai išaugo 8 proc. iki 173 tūkst. eurų.

„Daug žalų atvejų susiję su stogų apgadinimo atvejais, vėjui nuplėšus dangą ir lietui užtvindžius nesandarias patalpas. Praėjusią žiemą taip pat fiksavome kelis atvejus, kai stogų danga buvo apgadinta dėl gausaus sniego“, – sako K. Karpova.

Pati nesėkmingiausia diena gyventojų turtui pernai visgi buvo vasarą, birželio 13-tąją, kai po karšto oro bangos kai kuriuos šalies regionus negailestingai nusiaubė kruša. Tądien užfiksavo 85 draudiminius įvykius, kilusius dėl gamtos jėgų ir stichijų.

„Pernai pasitaikė itin skaudžių atvejų, kai dėl vasaros liūčių ir krušų žmonės tiesiogine to žodžio prasme liko be stogo. Nelaimės atneša ne tik finansinę žalą – suniokotas turtas reiškia stresą, papildomas laiko sąnaudas remontuojant ar įsigyjant naują turtą. Todėl gyventojus kviečiami būti atidžiais ir atsakingais, maksimaliai rūpintis kilnojamojo bei nekilnojamojo turto apsauga“, – sako ekspertė.

TOP naujienos

Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu,...

Savas būstas prieš nuomotą: apsimoka ar iš inercijos?

Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai...

Būsto rinkos traukinį stabdo nežinomybė, bet ilgainiui gali atsirasti intriguojančių pokyčių

Netikėtai visam pasauliui ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė...

Norintiems įsirengti nuosavas saulės elektrines dar daugiau galimybių ir supaprastinimų

Įvertinus didelį gyventojų susidomėjimą saulės elektrinėmis, Energetikos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra rengiasi naujam paraiškų teikimo etapui, pirmasis numatytas jau liepos 1...

Specialistai atkreipia dėmesį – kokias mikroklimato sąlygas būtina užtikrinti ugdymo įstaigose?

Siekiant užtikrinti gerą vaikų sveikatą ir savijautą, ugdymo įstaigose privaloma ne tik paisyti higienos normų, bet ir pasirūpinti tinkama temperatūra bei patalpų vėdinimu. Deja, šie procesai dažnai atliekami neefektyviai ir pamirštant Lietuvos higienos normų...

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS